Šiuolaikinį židinį sudaro dvi pagrindinės dalys: tai metalinė židinio kapsulė ir karščiui atsparus korpusas, turintis karčio bei dekompresinę kameras. Apie židinio kapsulės pasirinkimą rašėme straipsnyje "Židinio kapsulė butui". Dabar pateikiame informaciją apie židinio karščiui atsparios kameros įrengimą.

Židinio kapsulė su oro padavimu  apačioje

 

Medžiagos židinio karščio kamerai

Židinio karščio kamera gali būti dviejų  tipų - akumuliuojanti ir neakumuliuojanti. Akumuliuojančios židinio kameros naudojamos tuo atveju, kai židinys yra pagrindinis ar vienas iš pagrindinių šildymo šaltinių. Jos itin naudingos, pavyzdžiui, karkasiniuose namuose, kur atitvaros nekaupia tiek šilumos, kaip, pavyzdžiui, mūras, ir  yra tikslas pastovią patalpos tempertūrą išlaikyti kiek įmanoma ilgiau. Tokiu atveju karščio kamerai sumontuoti naudojamos akumuliacinės keraminės (šamoto) plokštės.

 

Medžiagos židinio karščio kamerai įrengti:

1. Kalcio silikato plokštės;
2. Židinio grotelės;
3. Specialus kalcio silikato gruntas įgeriantiems paviršiams (kitiems paviršiams naudojamas įprastas gruntas);
4. Gruntas mažai įgeriantiems paviršiams;
5. Klijai plokštėms prie sienos klijuoti;
6. Ortakis lauko oro sujungimui su židinio kapsule;
7. Sklendė oro padavimui reguliuoti;
8. Specialūs klijai plokštėms tarpusavyje suklijuoti;
9. Varžtai plokštėms;
10. Dūmų vamzdžiai kapsulės pajungimui į kaminą;
11. Keraminė vata;
12. Karščiui atsparus hermetikas;

Židinio karšto oro kameros montavimas

Šiuolaikniai židiniai atlieka ir dekoratyvinę, ir šilumos šaltinio funkcijas, gali greitai pakelti patalpoje temperatūrą. Jų apdailai naudojamos karščiui atsparios vermikulito arba kalcio silikato plokštės. Plokštės pjaustosi lengvai, reikiamo dydžio išsipjauti galima naudojant medienos pjūklą, nesusidaro dulkių debesų. Tačiau prieš pjaustant plokštes reikia tiksliai žinoti matmenis, formas, nes būtina išlaikyti reikiamus pratekamo oro srautus, tinkamus konvekcinio oro judėjimo tarpus ir suformuoti efektyviai veikiančią karšto oro kamerą. Galima tą bandyti daryti pačiam, konsultuotis su specialistu ar kviesti profesionalą.

Kalcio silikato plokštės pjaustomos rankiniu pjūklu

Plokštės turi didelę įgertį, todėl jas reikia gruntuoti specialiais karščiui atspariais "surišančiais" gruntais. Sienai, ant kurios bus klijuojamos plokštės, naudojami giluminiai arba paviršių pašiaušiantys gruntai.

Plokštės dengiamos gruntu.

Plokštės tarpusavyje suklijuojamos klijais.

Tarpusavyje plokštės klijuojamos karščiui atspariais klijais. Specialistas klijavo SILCADUR HFS klijais ir susuko gipskartonis/medis medvaržčiais.

 

Suklijuotos plokštės dar prisukamos gipskartonis/medis medvažčiais.

Klijais dengiama ne mažiau 40 procentų plokštės paviršiaus.

Plokštės prie sienos klijuojamos elastingais, karščiui atspariais plytelių klijais. Už plokščių karštis nėra didelis ir, pasak meistrų, tinka šildomų grindų plytelių klijai.

Oro padavimas į židinį

Karščio kamera skirta šaltam orui sušildyti ir jį išleisti į patalpas. Oras į kamerą patenka per židinio kapsulės apačioje esančią angą. Kildamas pro židinio kapsulę jis įkaista ir išeina pro viršuje esančias groteles. Apačios grotelės gali būti mažesnės už viršutines groteles. Šiuo atveju apačioje buvo naudojamaos 700x180 mm grotelės, viršuje - 900x180 mm dydžio židinio grotelės.

Itin sandariuose namuose geriau, jei oras degimui palaikyti į kapsulę patenka ne iš patalpų. Pats geriausias būdas yra paduoti orą iš lauko per ortakius. Kai kurie meistrai rekomenduoja, kad dalis ortakio eitų per karščio kamerą ir į židinį būtų paduodamas pašildytas oras. Oro srauto reguliavimui/ uždarymui įtaisoma sklendė. Dar geriau, jei oro sklendė įtaisoma prie oro patekimo angos, kiek leidžia galimybės kuo arčiau lauko. Taip sumažinamas šilumos tiltelio efektas.

Oras į židinį paduodamas tiesiogiai iš lauko, padavimas reguliuojamas sklende.

Pirmasis darbas - sujungti židinio kapsulę su ortakiu. Oro srautą galima reguliuoti naudojant sklendę.

Kai kurie meistrai ant karščiui atsparių vermikulito ar kalcio silikato plokščių deda priešgaisrines raudonas Knauf plokštes. Meistro Dariaus Altaravičiaus nuomone, neaišku, iš kur kilo tokia praktika. Priešgaisrinis gipskartonis skirtas sulaikyti ugnį iki 30 min., kad gaisras neišplistų į gretimą patalpą. Vermikulito plokščių gamintojai nedraudžia ant jų kloti gipskartonį, tačiau, pagal technologiją, ant dažyto gipskartonio paviršiaus reikalingas plonas armavimo tinklelis ir plonas tinko sluoksnis.

 

Židinio karščio kamerai montuoti reikalingi įrankiai

Židinio kamerai sumontuoti nereikia specialių įrankių. Tai įprastas gulsčiukas, kurio pagalba išmatuosite plokščių tvirtinimo kampus, vertikalumą. Taip pat pieštukas, kuriuo pažymėsite ribas. Rankinis medienos pjūklas, su kuriuo pjaustomos plokštės. Mentelė klijų sumaišymui ir tepimui. Teptukas gruntui užtepti.

Plokštės tarpusavyje suklijuojamos ir sujungiamos medvaržčiais. Dažniausiai naudojami GKP medvaržčiai, skirti tvirtinimui prie medienos.

Židinio karščio kameros montavimo eiga

Pirmiausia išmatuojami ir pažymimi numatomos kameros matmenys. Ant sienos nubrėžiamos linijos naudojantis gulsčiuku. Pažymimos linijos ir ant pamato.

Pagal numatomus parametrus išpjaunamos plokštės. Pirmiausia plytelių klijais plokštės priklijuojamos prie sienos. Visada verta atsiminti, kad geriausia, jei siūlės nesutampa ir turi bent 15 centimetrų persistūmimą. Tai ypač aktualu didelių matmenų židiniams, kur sienoje gali būti net keletas sudūrimų. Nereikia persistengti ir iš karto supjaustyti visas plokštes, gana dažnai iškyla įvairių situacijų ir gali tekti keisti plokščių matmenis.

Montuodamas karščio kamerą meistras iš pradžių išpjovė ir priklijavo dalį galinės sienelės, prie jos priklijavo ir prisuko šoninės kameros plokštes. Kitas žingsnis -  prisukta viršutinė galinė sienelė. Apačioje prisukti papildomi laikantys plokštės gabalai. Tarp plokščių taip pat pritvirtinti plokščių gabalai,  kurie suteikia jungčiai daugiau tvirtumo. Neužmirškite gruntuoti tų vietų, kurios bus tarpusavyje klijuojamos.

Židinio kamerai reikalingos mažiausiai dvi angos -  šaltam kambario orui patekti ir karštam orui išeiti. Apatinės grotelės gali būti kiek mažesnės nei viršutinės. Apatines groteles galima montuoti iš šono, viršutinės dažniausiai montuojamos iš židinio priekio. Angas kalcio silikato plokštėje nesudėtinga išpjauti naudojant gipskartonio pjūklelį.

Išmaišomi plokščių klijai. Klijai pilami į vandenį ir maišomi.

Pirmiausia priklijuojama sieninė plokštė, po to jungiamos šoninės plokštės. Apačioje plokštės papildomai sutvirtinamos klijuojant prie šonų.

Montuojant šonines sieneles antra plokščių eilė priklijuojama ir sutvirtinama papildoma plokštės nuopjova.

 

Gipskartonio pjūklelius išpjaunama anga grotelėms

Pirmoji plokštė iki apatinės židinio kapsulės angos. Plokštė dedama iki pakuros apačios. Paliekamas apie 10 mm tarpelis tarp plokštės ir kapsulės metalo.

 

Pakuros šonai.

 

Uždedama viršutinė priekinė plokštė su išpjova grotelėms.

Išpjovus angas plokštės dedamos iš abiejų pusių.

Plokštė apipjaunama aplink dūmtraukį. Tarp plokštės ir dūmtraukio paliekamas apie 5 mm tarpelis.

 

Paskutiniai sutvirtinimai.

Paskutiniai sutvirtinimai - prisukami medvaržčiai.

Sumontuota židinio karščio kamera. Darbas palyginti greitas ir nėra labai sudėtingas, kai dirba židinių meistrai.

 

ASA.LT inf., Sergejaus Jeriomenko nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.