Išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, į kurias pastaruoju metu orientuojasi ir Lietuva, minkštus baldus priimtina pirkti penkeriems - dešimčiai metų. Šiuolaikiniame pasaulyje sparčiai keičiantis madai ir gamybos technologijoms, vakarų šalių vartotojai nemato prasmės ilgiau laikyti savo buityje morališkai pasenusių daiktų. Be to, kiekviena save gerbianti minkštų baldų gamybos įmonė mažiausiai kartą per metus pristato naują baldų kolekciją, kur įgyvendina naujausius dizaino ir technologijų sprendimus.

Mūsuose, kaip dažniausiai ir būna, vyrauja kraštutinumai: senesnės kartos žmonės vis dar sėdi ir guli ant sofų ir fotelių, pirktų prieš trisdešimt metų; antra vertus - minkšti baldai, pirkti prieš du ar tris metus, jau lūžta. Tikriausiai pagrindinė to priežastis yra informacijos apie vartotojų poreikius ir gamintojo galimybes trūkumas. Dar viena problema, apsunkinanti teisingą gamintojo pasirinkimą, yra paprasčiausios vartotojiškos kultūros trūkumas. Juk eilinis tautietis, pamatęs parduotuvėje dvi panašias sofas, viena kurių kainuoja 900 litų, o kita - 2000 litų, net nesusimąsto, kuo jos (išskyrus, aišku, kainą) skiriasi. O skirtis jos turėtų labai daug kuo - pradedant vidinės konstrukcijos medžiagomis ir detalių jungimo būdais (kurių nesimato) ir baigiant apmušalų kokybe (apmušalus Jūs, be abejo, galite matyti ir paliesti, tačiau tikrovėje jų kokybė išryškės po pusės metų).

Šioje vietoje norėčiau įterpti įspėjimą - kai Lietuvoje yra tokia betvarkė kainodaroje, begalė baldų gamintojų ir importuotojų, neretai galima įsigyti prastą baldą už nemenką kainą, arba rasti tikrai gerą už nedidelę kainą! Štai kodėl labai pravartu perkant minkštus baldus nors šiek tiek nusimanyti apie jų gamybą ir sandarą. Tada išsirinkti maksimum kokybės ir minimum kainos bus daug lengviau.

Pirmiausia stenkitės sužinoti, kas yra Jums patikusio baldo gamintojas, o iš jo turėtumėte sužinoti viską apie baldo sandarą.

Vidinė baldų konstrukcija. Patikimiausios medžiagos, iš kurių ji gali būti surinkta - tai lapuočių mediena (kietmedis) ir klijuota fanera. Daugeliu atvejų kai kurioms detalėms tinka spygliuočių mediena, MDP ir MPP (medžio drožlių ir plaušo plokštė). Būtinai paklauskite, kokios detalės, iš kokios medžiagos ir kaip yra padarytos, įsitikinkite, kad laikančioji konstrukcija yra tvirta ir patikima. Vidinių detalių jungimo būdai taip pat yra labai svarbūs: patikimiausi iš jų yra dygiuota ir klijuota mediena, metalinės sąvaržos ir varžtai. Dabar labai populiaru (dėl to, kad greita ir pigu) surinkinėti minkštų baldų karkasus kabėmis, tačiau tai netvirta ir neilgaamžiška. Aišku, yra vietų, kur sutvirtinimui visiškai pakanka keleto kabių, tačiau rinkti jomis visą karkasą - tai jau nepatikima.

Minkštoji dalis. Būtinai sužinokite, iš ko yra daroma sėdimoji dalis, kadangi tai yra labiausiai dėvima vieta. Jei ten yra porolonas, tai po juo būtinai turėtų būti plokščios spyruoklės arba pinti guminiai diržai. Pats porolonas sėdynei turėtų būti ne mažesnio kaip 25 kg/m³ tankio. Atlošui tinka ir mažesnio tankio porolonas, kadangi atlošo apkrova daug mažesnė nei sėdynės. Pastaruoju metu rinkoje pasirodė vadinamasis "elastinis porolonas". Tai žymiai geresnė medžiaga minkštai daliai formuoti nei paprastas porolonas, tačiau jo tankis irgi neturėtų būti mažesnis kaip 25 kg/m³, ir kuo jis didesnis, tuo ši medžiaga tarnaus ilgiau. Jeigu sėdynė pagaminta iš spyruoklių bloko - tai puiku, tačiau būtinai sužinokite, kas uždėta ant to bloko - čia labai svarbu, kad ant jo būtų ne mažiau kaip 3 cm storio minkštosios medžiagos sluoksnis. Geriausia, kai dedama ~1 cm storio veltinio tipo medžiaga, ~2 cm storio porolonas (toks sluoksnis - tai pats minimumas) ir dar įvairūs minkštinamieji sluoksniai. Sėdimai daliai formuoti naudojant lateksą, gaunamas puikus efektas. Tai bene geriausia medžiaga šiam tikslui, tačiau tada baldas gana stipriai brangsta. Minkštos dalies formavimui dar naudojami pūkai, plunksnos, arklio plaukai, šiaudai, netgi jūros dumbliai, tačiau serijinėje gamyboje jų nelabai rasite. Tai daroma pagal individualius užsakymus.

Apmušalai. Minkštų baldų apmušalų pasiūla šiuo metu yra tikrai labai gausi ir įvairi, tad sunku išsirinkti tą vienintelę faktūrą ir spalvą, kuri tenkintų Jus visais atžvilgiais. Apmušalas yra pati brangiausia medžiaga bet kurio serijinio minkšto baldo savikainoje, todėl priklausomai nuo apmušalų kokybės ir kainos gana ženkliai gali skirtis ir baldų kaina. Būtinai sužinokite, ar patikęs Jums baldas apmuštas tikrai baldiniu audiniu, kadangi apmušus, tarkime, sofą, plona medvilnine ar sintetine medžiagėle, kuri už normalų gobeleną kainuoja 4-5 ir daugiau kartų pigiau, galima stipriai atpiginti visą gaminį. Žema kaina, aišku, labai vilioja pirkėją, tačiau po pusės metų nuo sėdimos dalies ir porankių gali nusitrinti dažai, išsipešioti siūlai arba prasitrinti skylės. Apmušalas, kurį gamintojas priskiria būtent baldinei kategorijai, Jums tarnaus tikrai ilgai ir patikimai.  Nesvarbu, ar tai bus medvilninis, pusiau sintetinis ar visiškai sintetinis audinys. Be to, pirkdami minkštus baldus, turėtumėte sužinoti apmušalų sudėtį, kad vėliau būtų galima pasirinkti valymo priemonę.

Taigi, norėdami išsirinkti kokybiškiausius minkštus baldus už minimalią kainą:

• Stenkitės prekybos vietoje kuo daugiau išsiklausinėti apie baldo vidinę konstrukciją ir minkštąsias medžiagas;
• Sužinokite viską, kas įmanoma apie apmušalus (sudėtį, storį, ilgaamžiškumą, valymo priemones ir t.t.);
• Jeigu baldas Jums atrodo per pigus ar per brangus - nesidrovėkite paklausti, dėl ko taip yra;
• Į visus šiuos ir daug kitų galimų klausimų kvalifikuotai Jums atsakys tik daikto gamintojas, todėl pasistenkite gauti informaciją arba patarimus tiesiogiai iš jo (jeigu, žinoma, jis yra ne už jūrų marių).

Gavus atsakymus į visus klausimus, tikriausiai bus nesunku susidaryti gerą arba blogą nuomonę apie tą ar kitą baldą ir apsispręsti, netgi neturint specialių žinių šioje srityje.

Rūta Šantaraitė

www.asa.lt