.png)
Turinys
Svajonių namai neatsiejami nuo geros, kokybiškos ir funkcionalios virtuvės – ne veltui ji vadinama namų širdimi. Kelias iki jos gali pasirodyti varginantis, bet tik tol, kol nežinote, nuo ko pradėti ir kokia tvarka priimti sprendimus. Straipsnio pagrindui paimti interjero dizaino specialistės Ingos Godlevskienės mintys.
Pirmasis patarimas nesikeičia: nepriimkite skubotų sprendimų, nepirkite vien kainos ir aklai neklausykite kaimynų. Žinau, kad aplink visada atsiras ne mažiau už jus patyrusių „specialistų“ ir dizainerių, tačiau virtuvę kasdien naudosite jūs. Pasidomėti verta, bet projektą patikėkite žmogui, kuris ne tik moka nupiešti gražią vizualizaciją, bet ir supranta, kaip baldai bus pagaminti, sumontuoti ir naudojami.
Virtuvės projektas ir baldų išdėstymas
Jei statote namą ir komunikacijos dar neišvedžiotos, dabar yra tinkamiausias laikas parengti virtuvės projektą. Tuomet baldų nereikės taikyti prie atsitiktinai paliktų vandens įvadų, elektros lizdų ar ventiliacijos angos. Kartu su projektu turite gauti santechnikos, elektros, apšvietimo ir vėdinimo taškų planus, kuriuos galėsite perduoti meistrams.
Butas su daline apdaila taip pat dar nėra prarastas atvejis. Nedideles komunikacijų korekcijas daug paprasčiau padaryti iki sienų dažymo, plytelių klijavimo ir grindų įrengimo. Blogiausia projekto imtis tada, kai visi apdailos darbai baigti ir paaiškėja, kad plautuvė turi stovėti ne ten, kur išvestas vanduo, o gartraukiui nėra tinkamo ortakio.
Virtuvės konfigūraciją rinkitės pagal patalpą, o ne pagal gražiausią internete rastą nuotrauką. Vienur geriausiai veiks tiesinė virtuvė, kitur – kampinė, lygiagreti ar U formos. Sala nėra privalomas geros virtuvės požymis. Jei aplink ją nelieka patogių praėjimų ir negalima laisvai atidaryti spintelių bei buitinės technikos, ji taps ne puošmena, o kliūtimi. Mažesnėje erdvėje dažnai geriau pasiteisina pusiasalis arba ilgesnis darbastalis.
Projektuodama žiūriu ne tik į vadinamąjį darbo trikampį. Daug svarbiau reali darbų seka: iš šaldytuvo išimti produktus, juos nuplauti, paruošti ir tik tada gaminti. Tarp plautuvės ir kaitlentės palikite kuo daugiau vientiso stalviršio – būtent čia vyks didžioji darbo dalis. Šalia šaldytuvo ir orkaitės taip pat turi būti vietos produktams ar karštam indui padėti.
Jei sala numatyta su plautuve ar kaitlente, komunikacijas suplanuokite dar iki grindų ir lubų įrengimo. Plautuvę prie lango galima projektuoti tik patikrinus, ar maišytuvas netrukdys atidaryti varčios. Kaitlentės vietą rinkite pagal saugumą ir gartraukio įrengimo galimybes, o ne vien dėl gražaus vaizdo.
Spalvą ir stilių rinkitės sau. Virtuvė turi derėti su visais namais, ypač jei ji sujungta su svetaine, bet visi paviršiai neprivalo būti vienodi ir nepastebimi. Didelį spalvos pavyzdį būtinai įvertinkite dienos ir vakaro šviesoje. Virtuvės grindys taip pat neprivalo būti išklotos plytelėmis – svarbu, kad pasirinkta danga būtų tinkama intensyviai naudojamai patalpai ir lengvai prižiūrima.
Nesivaikykite mados vien todėl, kad vienu metu visur rodomos vienodos virtuvės. Šiandien madinga spalva po kelerių metų gali nusibosti, tačiau tai nereiškia, kad visi baldai privalo būti pilki ar balti. Jei jums patinka žalia, mėlyna ar tamsi mediena, jų atsisakyti nereikia. Tik didelį spalvos plotą derinkite su grindimis, sienomis, stalviršiu ir svetaine, o ne su vienu gražiu katalogo puslapiu.
Milžiniškas virtuvės baldų pasirinkimas yra Lenkijos didelėse parduotuvėse. Virtuvės sudėliotos ir tokios virtuvės gali kainuoti net 50 procentų pigiau nei bandyti sukomplektuoti iš atskirų spintelių. Visos spintelės sudėliotos kompaktiškai dėžėse ir gali tilpti į lengvojo automobilio bagažinę.
Simetrija virtuvėje dažnai atrodo gerai, bet funkcija svarbesnė už tobulai vienodas dureles. Neverta siaurinti patogaus stalčiaus vien tam, kad abiejose kaitlentės pusėse fasadai būtų vienodo pločio. Tačiau atsitiktinai sumaišyti siauri ir platūs elementai taip pat ardo bendrą vaizdą. Geras projektuotojas funkciją ir proporcijas suderina taip, kad nė vienos nereikėtų aukoti.
Darbastalio aukštį pritaikykite daugiausia gaminančiam žmogui. Vien tik keičiant cokolį ne visada gaunamas geriausias rezultatas, nes kartu keičiasi spintelių talpa, buitinės technikos padėtis ir santykis su palange. Žemesniam žmogui per aukštas stalviršis vargina pečius, aukštesniam per žemas – nugarą. Jei virtuve naudojasi labai skirtingo ūgio žmonės, verta praktiškai išbandyti kelis aukščius salone.
Virtuvės spintelės, stalčiai ir furnitūra
Dar prieš braižant spinteles suskaičiuokite, ką jose laikysite. Kur stovės puodai, keptuvės, lėkštės, smulkioji technika, maisto atsargos ir rečiau naudojami indai? Jei šiems daiktams vietos ieškosite tik sumontavus baldus, dalis gražių sprendimų pasirodys visiškai nepraktiški.
Apatinėse spintelėse dažniausiai rekomenduoju stalčius – ištraukus matomas visas jų turinys, nereikia klauptis ir ieškoti puodo lentynos gilumoje. Tačiau stalčių nereikia visur. Aukštai mėsmalei, sulčiaspaudei, virtuviniam kombainui, kepimo skardoms ar stiklainiams gali labiau tikti spintelė su reguliuojamomis lentynomis. Vidiniai stalčiai leidžia išlaikyti vientisus fasadus, tik kas kartą teks atidaryti ir išorines dureles.
Kampinė furnitūra patobulėjo, bet stebuklų nedaro. Karuselės ir išvažiuojamos lentynos pagerina priėjimą, tačiau pats mechanizmas užima nemažai vietos. Kartais platesni stalčiai šalia kampo sutalpina daugiau ir kainuoja mažiau. Svarbu ne teorinis spintelės tūris, o tai, ar patogiai pasieksite jos turinį.
Aukštos spintos ypač naudingos, jei namuose nėra sandėliuko. Į vientisą jų bloką galima sutalpinti šaldytuvą, orkaitę, maisto atsargas ir smulkiąją techniką. Orkaitę patogu pakelti nuo grindų, tačiau nemontuokite jos taip aukštai, kad karštą skardą tektų traukti veido lygyje. Ūkinę spintą valymo priemonėms atskirkite nuo maisto laikymo vietos.
Pakabinamas spinteles galima projektuoti iki lubų – gausite daugiau vietos ir nereikės valyti dulkėmis apaugusio viršaus. Atviros lentynos nėra uždraustos, kaip kadaise kategoriškai rašiau, tačiau jų turi būti tiek, kiek esate pasirengę prižiūrėti. Kasdien naudojami puodeliai ar graži keramika jose atrodo gerai, o atsitiktinių rakandų kolekcija – ne.
Rankenėlės gali papuošti virtuvę arba sugadinti visą vaizdą. Jų dydį, kryptį ir vietą derinkite visame komplekte. Baldai be rankenėlių atrodo vientisai, bet ant fasadų dažniau lieka pirštų žymės. Už gražų fasadą ne mažiau svarbūs geri vyriai ir stalčių bėgeliai – būtent jie lemia, kaip virtuvė veiks po daugelio metų.
Vertindami baldų kokybę neapsiribokite fasado pavyzdžiu. Pasidomėkite korpusų medžiaga, briaunų užklijavimu, galinės sienelės tvirtinimu, stalčių dugnais, furnitūros gamintoju ir tuo, ar mechanizmus bus galima sureguliuoti bei pakeisti. Tvarkingai pagamintas baldas neturi klibėti, fasadų tarpai turi būti vienodi, o durelės ir stalčiai neturi liestis tarpusavyje. Individualiai gaminami baldai nėra savaime geri, kaip ir serijinės gamybos baldai nėra savaime prasti – kokybę lemia konstrukcija, medžiagos ir surinkimas.
Fasadų medžiagą rinkitės įvertinę ne tik vaizdą. Matiniai paviršiai atrodo santūriau, tačiau ant labai tamsių spalvų gali matytis prisilietimai. Blizgūs fasadai atspindi šviesą ir vizualiai pagyvina patalpą, bet reikalauja dažnesnio valymo. Dažytas MDF suteikia didelę spalvų laisvę, laminuoti fasadai praktiški ir paprastai kainuoja mažiau, o faneruoti ar medžio masyvo fasadai suteikia natūralumo, tačiau skirtingos medienos dalys neišvengiamai šiek tiek skirsis. Tai ne brokas, o natūralios medžiagos savybė.
Spintelę po plautuve planuokite tik tada, kai aišku, kiek vietos užims sifonas, filtras, rūšiavimo talpos ir kita įranga. Jos dugną verta apsaugoti drėgmei atspariu įdėklu. Rūšiavimo dėžes rinkitės pagal realų atliekų kiekį. Kataloge mažos dėžutės atrodo tvarkingai, bet jei į jas netelpa įprasta pakuotė, tvarka baigsis pirmąją naudojimo savaitę.
Nepamirškite prietaisų, kurie liks ant stalviršio. Arbatinis, kavos aparatas, skrudintuvas ar virtuvinis kombainas turi turėti nuolatinę vietą ir savo elektros lizdą. Jei visus juos sustatysite ant pagrindinio ruošimo paviršiaus, gražaus ilgo stalviršio realiai nebeturėsite. Retai naudojamai technikai numatykite spintelę, tačiau patikrinkite ne tik jos plotį – aukštas kombainas gali netilpti po lentyna.
Stalčių įdėklai ir neslystantys kilimėliai nėra vien smulkmena. Jie saugo stalčiaus dugną, neleidžia indams važinėti ir padeda išlaikyti tvarką. Skirtukus geriau rinktis reguliuojamus: pasikeitus indams nereikės keisti viso stalčiaus vidaus. Kepimo skardoms, pjaustymo lentelėms ir padėklams ypač patogūs vertikalūs skirtukai – sudėtas vienas ant kito šias priemones visada sunku ištraukti.
Jei žiemos atsargas laikysite virtuvėje, skirkite joms atskirą aukštą spintą ar tvirtas lentynas. Stiklainiai sunkūs, todėl čia svarbi ne tik talpa, bet ir lentynų laikomoji galia. Kasdien nereikalingų atsargų nerekomenduoju laikyti geriausiai pasiekiamuose stalčiuose – juos palikite indams ir įrankiams, kuriuos naudojate nuolat.
Apatinės spintelės ant atvirų kojelių gali tikti tam tikram interjerui, tačiau po jomis teks reguliariai valyti. Įprastas cokolis paslepia reguliuojamas atramas ir neleidžia po baldais kauptis trupiniams. Pakabinami apatiniai korpusai atrodo lengvi ir palengvina grindų valymą, bet jiems reikia tinkamos sienos, patikimų tvirtinimų ir kruopščiai apskaičiuotos apkrovos. Vien dėl gražios nuotraukos tokio sprendimo nesiūlyčiau.
Virtuvės stalviršis, plautuvė ir sienelės apdaila
Anksčiau beveik visada rekomenduodavau natūralaus granito stalviršį. Jis ir dabar puikus, tačiau nėra vienintelis geras pasirinkimas. Granitas tvirtas ir atsparus karščiui, bet sunkus, o kai kurioms jo rūšims reikia impregnavimo. Kvarco kompozitas yra vienodesnės spalvos ir mažai įgeria, tačiau labai karštų indų ant jo statyti nereikėtų. Keramika bei sukepintas akmuo atsparūs karščiui ir dėmėms, nors plonos briaunos gali nukentėti nuo stipraus smūgio.
Jei biudžetas ribotas, drąsiai rinkitės kokybišką laminuotą stalviršį. Taisyklingai užsandarinus plautuvės išpjovą, sujungimus ir kraštus, jis tarnauja ilgai. Medinis paviršius gali būti atnaujinamas, tačiau jį reikia prižiūrėti. Nerūdijantysis plienas praktiškas ir nebijo karščio, tik ant jo matysis naudojimo žymės. O pjaustymo lentelė būtina nepriklausomai nuo medžiagos.
Plautuvę derinkite prie stalviršio ir savo įpročių. Viena didelė talpa dažnai patogesnė skardoms bei puodams nei dvi mažos. Iš apačios montuojama plautuvė leidžia lengvai nuvalyti stalviršį, tačiau toks montavimas tinka tik drėgmei atsparioms medžiagoms ir turi būti atliktas tiksliai. Nerūdijančiojo plieno plautuvė gali būti paprasta, bet gera; keramika tvirta, o kompozitinių plautuvių kokybė labai priklauso nuo sudėties.
Maišytuvas su ištraukiama galvute tebėra praktiškas pasirinkimas, tačiau dabar turime ir dar patogesnių variantų – maišytuvų su lanksčiu snapu. Tokį snapą galima palenkti į reikiamą plautuvės vietą, nukreipti į didelį puodą ar pripildyti šalia plautuvės pastatytą indą. Vieniems patogesnė ištraukiama galvutė, kuri po naudojimo grįžta į korpusą, kitiems – nuolat lankstomas snapas, kurį paprasčiau valdyti viena ranka. Yra ir abu sprendimus derinančių maišytuvų. Rinkdamiesi patikrinkite ne tik dizainą, bet ir žarnos judėjimą, galvutės fiksavimą, snapo pasukimo ribas bei tai, ar maišytuvo aukštis atitinka plautuvės gylį. Per aukštas snapas virš seklios plautuvės taškys vandenį, o pernelyg žemas trukdys plauti didelius indus.
Geriamojo vandens filtro nepirkite vien todėl, kad jį turi kaimynas. Išsiaiškinkite, ką iš tiesų reikia filtruoti ir kiek vietos sistema užims spintelėje. Jei numatomas atskiras geriamojo vandens čiaupas arba kelių kanalų maišytuvas, tai turi būti žinoma dar projektuojant plautuvės zoną. Maisto atliekų smulkintuvą taip pat suderinkite su kanalizacijos sistema, vietos vandens tiekėjo reikalavimais ir pasirinktu biologinių atliekų tvarkymu.
Sienelę virš stalviršio galima apdailinti plytelėmis, stiklu, nerūdijančiuoju plienu, kompaktiniu laminatu ar ta pačia medžiaga kaip stalviršį. Svarbiausia lengva priežiūra ir atsparumas karščiui bei drėgmei. Stiklas su milžinišku gėlės, miesto ar šeimos augintinio atvaizdu buvo madingas, bet toks vaizdas greitai pradeda varginti. Ilgaamžiškesnis bus santūrus fonas, o charakterį suteiks lengviau pakeičiamos detalės.
Sienelės aukščio nenustatinėkite pagal vieną universalią taisyklę. Jį lemia naudotojų ūgis, pakabinamų spintelių gylis, gartraukis, stalviršio technika ir bendros baldų proporcijos. Per žemai pakabintos spintelės trukdys matyti darbastalį, per aukštai – jų apatinės lentynos taps sunkiai pasiekiamos. Prieš gamybą naudinga pasižymėti būsimą spintelių apačią ant sienos ir praktiškai patikrinti, ar aukštis patogus.
Jei sienelėje bus elektros lizdai, tiksliai suskaičiuokite nuolat prijungiamus prietaisus ir palikite atsargą rankiniam trintuvui, maišytuvui ar kitai laikinai naudojamai technikai. Lizdų blokai neturi atsidurti tiesiai už prietaiso, plautuvės ar kaitlentės. Darbinio apšvietimo jungiklį patogu turėti šalia, tačiau jo vietą taip pat reikia suderinti su spintelių konstrukcija ir sienelės siūlėmis.
Buitinė technika, gartraukis ir virtuvės apšvietimas
Buitinę techniką išsirinkite iki galutinio baldų projekto patvirtinimo. Projektuotojui reikia tikslių gaminių matmenų, durelių atidarymo schemų, elektros galios, vėdinimo tarpų ir prijungimo vietų. Neužtenka pasakyti, kad čia bus „standartinė orkaitė“ ar „paprastas šaldytuvas“.
Indaplovę rinkitės pagal turimą vietą ir tai, kiek gaminate. Didesnė patogi šeimai ir dažnai gaminantiems, mažesnė gali būti racionali nedideliame bute. Kaitlentės valdymas taip pat yra asmeninis pasirinkimas: lygų sensorinį paviršių lengva valyti, tačiau daliai žmonių fizinės rankenėlės patogesnės. Mikrobangų krosnelė, kavos aparatas ar vyno šaldytuvas reikalingi tik tada, jei juos naudosite.
Gartraukio negalima rinktis vien pagal kuo didesnį kataloge įrašytą našumą. Jo veikimas priklauso nuo gaubto dydžio ir padėties, ortakio skersmens, ilgio, posūkių, oro pritekėjimo ir montavimo kokybės. Į lauką išvedamas gartraukis šalina garus, kvapus, riebalų daleles ir dalį gaminant susidarančių teršalų. Recirkuliacinis įrenginys su filtrais gali sumažinti riebalų bei kvapų kiekį, bet drėgmės į lauką neišveda ir bendrojo vėdinimo nepakeičia.
Sandariame šiuolaikiniame name į lauką išpučiamas oras turi būti kuo nors pakeistas. Senesniame nesandariame pastate jis patekdavo pro langų ir durų plyšius, o sandariame name tokio atsitiktinio oro pritekėjimo beveik nėra. Įjungus galingą gartraukį patalpoje gali susidaryti neigiamas slėgis: sumažėja gartraukio našumas, pradeda sunkiau darinėtis durys, oras traukiamas per nepageidaujamas vietas. Jei namuose yra židinys ar kitas degimo įrenginys, slėgių skirtumą būtina vertinti dar rimčiau.
Šią problemą reikia spręsti kartu su vėdinimo projektuotoju, o ne jau pakabinus gartraukį. Vienas variantas – gartraukio ir mechaninio vėdinimo sistemos valdymo sinchronizavimas. Gartraukiui įsijungus, vėdinimo įrenginys gauna signalą, padidina tiekiamo oro kiekį ir, jei sistemos valdymas tai leidžia, sumažina bendrą ištraukimą kitose patalpose. Taip sumažinamas gartraukio sukeltas slėgių skirtumas.
Tačiau nereikia manyti, kad kiekvienas rekuperatorius gali kompensuoti bet kokio galingumo gartraukį. Įprasto vėdinimo įrenginio projektinis oro srautas gali būti gerokai mažesnis už didžiausią gartraukio debitą. Tokiu atveju numatomas atskiras kompensacinio oro įleidimas su automatine sklende, pasirenkamas mažesnio debito efektyvus gaubtas arba naudojamas recirkuliacinis gartraukis kartu su bendruoju virtuvės vėdinimu. Kuris variantas tinkamas, priklauso nuo namo sandarumo, kaitlentės, ortakio, vėdinimo įrenginio ir kitų oro šalinimo prietaisų.
Gartraukio ortakio nejunkite prie rekuperatoriaus šilumokaičio vien todėl, kad abu įrenginiai šalina orą. Riebalais užterštas karštas oras turi būti tvarkomas pagal konkrečios sistemos gamintojo schemą. Yra specialiai su gartraukiu veikti suprojektuotų vėdinimo sistemų, tačiau įprastame name dažniausiai įrengiamas atskiras gartraukio ortakis į lauką arba recirkuliacinis gaubtas. Šį sprendimą būtina priimti projektuojant, nes vėliau trūkstamo ortakio paslėpti beveik neįmanoma.
Virtuvėje neužtenka šviestuvo lubų centre. Reikia bendro apšvietimo patalpai ir atskiro apšvietimo stalviršiui. Akcentinis apšvietimas gali išryškinti stalą, salą ar vitrinas, tačiau darbo šviesos neturi užstoti prie stalviršio stovintis žmogus.
Po pakabinamomis spintelėmis montuojamą šviesą geriau numatyti projekte, o ne klijuoti jau pagaminus baldus. Tada galima paslėpti laidus, maitinimo šaltinius ir patį profilį. Blizgus stalviršis ar stiklinė sienelė atspindi šviesos taškus, todėl tokioje virtuvėje ypač svarbus tolygus šviesos sklaidymas. Akcentinis cokolio ar spintelių vidaus apšvietimas yra gražus priedas, bet jis neatstoja gerai apšviesto darbastalio.
Jei telpa įprasto aukščio valgomojo stalas, jo neaukokite dėl baro. Prie įprastos kėdės patogiau ilgiau sėdėti, ją lengviau pritaikyti vaikams ir vyresniems žmonėms. Sala ar pusiasalis su aukštesnėmis kėdėmis puikiai tinka greitiems pusryčiams, tačiau ne kiekvienai šeimai atstos valgomojo stalą. Rinkdamiesi dydį nepamirškite vietos kėdei atitraukti ir žmogui praeiti už sėdinčiojo.
Stalas ir kėdės neprivalo būti iš to paties komplekto kaip virtuvės baldai. Daug svarbiau, kad jų mastelis, medžiagos ir spalvos susikalbėtų su visa patalpa. Natūrali mediena ilgaamžė ir gali būti atnaujinama, tačiau gerai pagamintas faneruotas ar dažytas baldas taip pat gali tarnauti ilgai. Vien medžiagos pavadinimas kokybės negarantuoja.
Virtuvės baldų montavimas
Rekomendaciją virtuvės montavimą visada patikėti specialistams šiandien reikia patikslinti. Viskas priklauso nuo to, kokius baldus perkate. Pagal individualų užsakymą pagamintą virtuvę turėtų montuoti jos gamintojas arba jo rekomenduoti meistrai. Tokios spintelės pritaikytos konkrečiai patalpai, o montuojant dažnai tenka vietoje tikslinti užpildus prie sienų, pjauti stalviršį, jungti kampus, montuoti nestandartines detales ir galutinai sureguliuoti fasadus. Atsakomybė už matavimą, gamybą ir montavimą tuomet lieka vienose rankose – kilus problemai nereikia aiškintis, ar suklydo projektuotojas, gamintojas, ar montuotojas.
Visai kita grupė – masinės gamybos modulinės virtuvės, tarp jų ir daugelis Lenkijoje gaminamų komplektų. Jos sudarytos iš standartinių korpusų, parduodamos plokščiose pakuotėse ir paprastai turi nuoseklias surinkimo instrukcijas. Bazinius baldų surinkimo įgūdžius turintis žmogus tokią virtuvę gali susirinkti pats. Būtent savarankiškas surinkimas ir montavimas leidžia gerokai sumažinti galutinę virtuvės baldų kainą – mokama už serijiniu būdu pagamintus modulius, o ne už individualų projektavimą, nestandartinę gamybą ir visą montavimo brigados darbą.
Renkama modulinė virtuvė iš Lenkijos. Stalviršis priderintas atskirai. Išpjovus skyles reikia užtepti silikonu, kad stalvirčio nepūstų drėgmė.
Tačiau „galima surinkti pačiam“ nereiškia, kad darbui pakaks vien atsuktuvo. Reikės tiksliai išmatuoti patalpą, sujungti korpusus į vieną liniją, juos išlyginti, patikimai pritvirtinti pakabinamas spinteles ir teisingai įrengti stalviršį. Kreivos sienos, nelygios grindys, kampai ir vamzdžiai niekur nedingsta vien todėl, kad baldai moduliniai. Standartinių spintelių eilę prie sienos dažnai tenka užbaigti užpildais, o netiksliai išpjovus stalviršį ar plautuvės angą naujos detalės gali kainuoti daugiau nei sutaupytas montavimas.
Darbus galima ir pasidalyti. Korpusus susirinkti bei sustatyti savarankiškai, o sudėtingesnes operacijas – stalviršio sujungimą, akmens plokštės montavimą, plautuvės išpjovą, pakabinamų spintelių tvirtinimą prie neaiškios konstrukcijos sienos – patikėti meistrui. Elektros prietaisus, vandentiekį, kanalizaciją ir dujas turi prijungti atitinkamos kvalifikacijos specialistai, kai tokia kvalifikacija reikalinga. Taip galima sutaupyti, bet neprisiimti rizikos ten, kur klaida gali baigtis nuotėkiu, elektros gedimu ar sugadintu stalviršiu.
Prieš pradėdami surinkti modulinę virtuvę išpakuokite detales po vieną ir patikrinkite jų numerius bei pažeidimus. Furnitūrą laikykite atskirai pagal spinteles, o korpusų galutinai netvirtinkite, kol visa eilė nesustatyta ir neišlyginta. Pakabinimo bėgelį tvirtinkite pagal sienos medžiagą – tie patys tvirtinimo elementai netinka betonui, mūrui, tuščiaviduriams blokeliams ir karkasinei sienai.
Pagal užsakymą pagamintos virtuvės priėmimo taip pat nepalikite vien montuotojams. Atidarykite visas dureles ir stalčius, patikrinkite tarpus, mechanizmų veikimą, apšvietimą, buitinės technikos dureles, stalviršio sandūras ir sandarinimą prie plautuvės. Įsitikinkite, kad niekas nesitrina, nekliūva ir neatsidaro savaime. Smulkius reguliavimo darbus daug paprasčiau atlikti iš karto, kol montuotojai dar vietoje.
Nestandartiniai sprendimai geri tada, kai išsprendžia konkrečią problemą. Aukštas spintas galima įleisti į nišą ar apdailinti taip, kad jos atrodytų kaip sienos dalis. Gartraukį galima paslėpti spintelėje arba, priešingai, paversti akcentu. Abu variantai geri, jei neblogėja priežiūra ir veikimas. Vien dėl efekto įrengta sudėtinga konstrukcija, prie kurios vėliau neįmanoma prieiti remontui, nėra geras dizainas.
Priimdami sumontuotą virtuvę neskubėkite. Atidarykite visas dureles ir stalčius, patikrinkite tarpus, mechanizmų veikimą, apšvietimą, buitinės technikos dureles, stalviršio sandūras ir silikoną prie plautuvės. Įsitikinkite, kad niekas nesitrina, nekliūva ir neatsidaro savaime. Smulkius reguliavimo darbus daug paprasčiau atlikti iš karto, kol montuotojai dar vietoje.
Virtuvę kurkite sau, o ne kaimynams. Gražus vaizdas svarbus, tačiau po pirmųjų įkurtuvių daug labiau džiugins patogioje vietoje esantis puodas, gerai apšviestas stalviršis ir stalčius, kuris po daugelio naudojimo metų vis dar užsidaro tyliai bei tiesiai.
