.png)
Miškų įstatymo 3, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
2007 m. birželio 26 d. Nr. X-1208 Vilnius
(Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2002, Nr. 105-4691)
1 straipsnis. 3 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. III grupė - apsauginiai miškai. Tai geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių, šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsaugos zonų ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas - formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 hektarų) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus."
2. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. IV grupė - ūkiniai miškai. Tai visi kiti miškai, nepriskirti I-III miškų grupėms. Ūkininkavimo tikslas - laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Leidžiami visi kirtimai, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus. Plynų kirtimų biržės negali būti didesnės kaip 8 hektarų, išskyrus plynus sanitarinius kirtimus."
3. Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. II, III ir IV grupių miškuose plynų sanitarinių kirtimų plotas neribojamas. Pagrindiniai plyni kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose esančiuose III ir IV grupių miškuose, išskyrus pelkinius ir užpelkėjusių augaviečių medynus ir blogos sanitarinės būklės medynus, kurių būklės negalima pagerinti neplynais kirtimais."
2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Miško atkūrimas ir įveisimas
1. Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas turi būti didinamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įveisiant mišką ne miško žemėje. Privačioje ne miško žemėje miškas įveisiamas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Kai miškas įveisiamas ne miško žemėje, šiam plotui taikomas Miškų įstatymas.
2. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai mišką privalo atkurti, želdinius ir žėlinius saugoti bei prižiūrėti savo lėšomis.
3. Miškas turi būti atkurtas ir įveistas miško sodmenimis, kurių kilmė ir kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus.
4. Miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Želdintinose ir atželiančiose kirtavietėse ir degavietėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo, žuvę želdiniai ir žėliniai - ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.
5. Atkūrus arba įveisus mišką, kol susiformuos jaunuolynas (minkštųjų lapuočių želdiniuose ir žėliniuose - iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių - iki aštuonerių metų), miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi pagal Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.
6. Per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimą miško savininkų lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Aplinkos ministerija.
7. Miško valdytojams, savininkams ir naudotojams leidimas pagrindiniams miško kirtimams neišduodamas, jei jų valdoje per šio straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus neatkurtas iškirstasis miškas."
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
