Klausimas: Nusipirkau 0,09 ha žemės sklypą sodų bendrijoje. Greta yra su mano sklypu besiribojantis nenaudojamas maždaug 0,03 ha valstybinės žemės plotas. Ar galiu ji prisijungti? Kur dėl to kreiptis? Kaip apskaičiuojama tokios žemės kaina? Ar yra kokios lengvatos tokiam plotui išpirkti?

Atsako Rasa Vaičekauskytė,  advokato padėjėja

Atsakant į Jūsų klausimą, norisi atkreipti dėmesį, kad šį procedūra yra ilga ir sudėtinga, todėl bandysiu trumpai pateikti tik esminius aspektus.

Valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Fiziniams asmenims sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami nesuformuoti žemės plotai, kurių dydis turi neviršyti kaip 0,04 ha, bei šio žemės ploto negalima suformuoti nauju žemės sklypu. Tais atvejais, kai keičiant ar papildant mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako - kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu.

Jeigu įsiterpusį valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti dviejų ar daugiau besiribojančių žemės sklypų savininkai, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas parduodamas pagal rašytinį jų susitarimą dėl jiems tenkančių parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių. Jeigu besiribojančių žemės sklypų savininkai nesusitaria dėl parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas jiems parduodamas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių. Tai reiškia, kad įsiterpęs valstybinės žemės plotas dalinamas lygiomis dalimis pageidaujantiems jį pirkti besiribojančių žemės sklypų savininkams ar nuomininkams (pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių). Kiekvienam pirkėjui pagal jam tenkančią parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalį suprojektuojamas atskiras įsiterpęs valstybinės žemės sklypas.

Atkreiptinas dėmesys, kad sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjiško sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijos planavimo dokumentą. Žemėtvarkos projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti tokį žemės sklypą, prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą.

Prašymas pateikiamas Nacionalinei žemės tarnybai, o miestų ir miestelių teritorijose - savivaldybės administracijos direktoriui. Kartu su prašymu inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą asmuo pateikia prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą ir pateikia kitus dokumentus. Jeigu asmuo pageidauja be aukciono pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą turi pateikti su prašymu besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinį susitarimą dėl parduodamų valstybinės žemės sklypo dalių arba atsisakymą. Taip pat su prašymu turi pateikti, savo lėšomis, parengtą parduodamo valstybinės žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, jeigu asmuo pageidauja pirkti jo naudojamą valstybinės žemės sklypą, suprojektuotą pagal sodo suplanavimo projektą.

Parduodamų valstybinės žemės sklypų mėgėjų sodo teritorijoje, valstybinės žemės sklypo kaina arba pradinė valstybinės žemės sklypo, parduodamo aukcione, kaina nustatoma pagal aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą nutarimą „Dėl žemės įvertinimo tvarkos".

Asmenys valstybinės žemės sklypą gali pirkti ir išsimokėtinai. Tačiau tokiu atveju, ne mažiau kaip 10 procentų nustatytos valstybinės žemės sklypo kainos jie turi sumokėti iš karto, o kitą sumą - dalimis, per žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą terminą.

Atkreipiame dėmesį, jog komentaro autorės nuomonė negali būti naudojama individualiame teisminiame ginče be atskiros teisinės analizės.