.png)
Tvarkant aplinką ar statant vienbutį arba dvibutį gyvenamąjį namą kartais tenka pažeminti, paaukštinti ar išlyginti sklypo reljefą. Reljefą keisti galima, tačiau darbai neturi pažeisti gretimų sklypų savininkų ir naudotojų teisių, sukelti grunto slinkimo ar nukreipti paviršinių nuotekų į kaimyninį sklypą.
Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai, vykdydami veiklą savo sklypuose, privalo nepažeisti gretimų sklypų savininkų, naudotojų ir gyventojų teisių bei įstatymų saugomų interesų.
Reljefas formuojamas pagal projektą
Statant statinį, sklypo reljefas formuojamas pagal statinio projekto sprendinius. Projekte turi būti nurodyti reljefo pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo, terasavimo, atraminių sienučių ir paviršinių nuotekų tvarkymo sprendiniai.
Teisės aktai nenustato vieno maksimalaus leistino gretimų sklypų paviršiaus aukščio skirtumo ties jų riba. Tačiau pasirinkti sprendiniai negali sukelti grunto griuvimo, slinkimo, užmirkimo ar kitokios žalos gretimam sklypui.
Jeigu reljefo formavimo darbai numatyti statinio, kuriam privalomas statybą leidžiantis dokumentas, projekte, juos galima pradėti tik įvykdžius statybos pradžiai taikomus reikalavimus ir turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą.
Leistinas sklypo nuolydis
Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų sklypams taikomas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Jame nustatyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.
Jeigu natūralus nuolydis didesnis, jis mažinamas formuojant reljefą: pažeminant arba paaukštinant atskiras sklypo dalis, įrengiant terasas, šlaitus ar atramines sienutes. Šis 12 proc. reikalavimas neturėtų būti automatiškai taikomas visų paskirčių sklypams – kitais atvejais vertinami konkrečiai teritorijai ir statiniui taikomi reikalavimai.
Paviršinių nuotekų tvarkymas
Jeigu teritorijoje įrengtas komunalinis arba vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į jį per nustatyta tvarka įrengtą išleistuvą. Sklypo viduje vanduo gali būti surenkamas lietaus nuotakynu, latakais, trapais arba nukreipiamas tinkamai suformuotu paviršiumi.
Kai lietaus nuotakyno nėra, paviršinės nuotekos gali būti nuvedamos į griovius, kanalus ar kitus teisėtus vandens priimtuvus. Konkretus sprendinys priklauso nuo sklypo padėties, teritorijų planavimo dokumentų, aplinkosaugos reikalavimų ir galimybės teisėtai naudotis vandens priimtuvu.
Draudžiama formuoti reljefą taip, kad paviršinis vanduo būtų nukreipiamas į gretimą sklypą. Statiniai, tvorų cokoliai, pylimai ir kiti įrenginiai taip pat negali trukdyti natūraliam paviršinio vandens nutekėjimui iš gretimos teritorijos. Jeigu tokia rizika atsiranda, turi būti įrengta lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistema.
Kada reikalinga atraminė sienutė
Kai dėl pakeisto reljefo gali slinkti ar griūti gruntas, įrengiama atraminė sienutė. Jos konstrukcija turi būti parinkta įvertinus:
sienutės aukštį;
grunto rūšį ir jo slėgį;
gruntinio bei paviršinio vandens poveikį;
šalia esančių pastatų, kelių ir kitų statinių apkrovas;
pamatų įgilinimą;
drenažo ir vandens pašalinimo sprendinius.
Atraminė sienutė neturėtų būti vertinama kaip paprastas dekoratyvinis sklypo elementas. Netinkamai suprojektuota konstrukcija gali pasvirti, įtrūkti arba sugriūti. Už sienutės paprastai būtinas drenuojantis sluoksnis ir vandens pašalinimas, kad konstrukcijos neveiktų susikaupusio vandens slėgis.
Atraminių sienučių kategorijos
Atraminių sienučių aukštis nustatomas nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ jos skirstomos taip:
nuo 0,2 m iki 1 m – I grupės nesudėtingasis statinys;
daugiau kaip 1 m, bet ne daugiau kaip 2 m – II grupės nesudėtingasis statinys;
aukštesnė kaip 2 m – neypatingasis statinys, jeigu pagal konstrukcijos požymius nepriskiriama kitai kategorijai.
Aukštesnei kaip 2 m atraminei sienutei privalomas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Nesudėtingosios atraminės sienutės SLD poreikis priklauso nuo jos grupės ir teritorijos, kurioje ji statoma.
I grupės sienutei SLD gali būti privalomas kultūros paveldo teritorijose ir kitose specialų statusą turinčiose vietovėse. II grupės sienutei SLD gali būti reikalingas ir mieste, saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo teritorijoje ar kitose STR 1.05.01:2017 nurodytose teritorijose. Kadangi šių teritorijų sąrašas keičiamas, prieš statant reikia tikrinti tuo metu galiojančią reglamento redakciją ir savivaldybės turimą informaciją.
Statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybių administracijos.
Kada būtinas kaimyno sutikimas
Besiribojančio žemės sklypo ar teritorijos savininko arba valdytojo rašytinis sutikimas privalomas, kai atraminė sienutė:
statoma ant sklypo ribos;
statoma arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos;
statoma 1 m ar didesniu atstumu, tačiau jos bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis yra didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypo ribos.
Aukštis šiuo atveju matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba. Šie reikalavimai taikomi ir tada, kai sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme.
Pavyzdžiui, 1,5 m aukščio atraminę sienutę be kaimyno sutikimo galima statyti ne arčiau kaip 1,5 m nuo sklypo ribos. Jeigu 0,6 m aukščio sienutė būtų statoma 0,8 m nuo ribos, kaimyno sutikimas vis tiek būtų reikalingas, nes sienutė būtų arčiau kaip 1 m.
Kai ant atraminės sienutės statoma tvora, kiekvienai konstrukcijai taikomi atskiri reikalavimai: atraminei sienutei – atraminių sienučių, o tvorai – užtvarų atstumų, aukščio ir akytumo reikalavimai.
Reljefo keitimas užbaigus statybas
Užbaigus pastato statybą sklypo savininkas gali tvarkyti reljefą, tačiau išlieka pareiga nepadaryti žalos kaimyninėms teritorijoms. Keičiant altitudes būtina įvertinti paviršinių nuotekų kryptį, grunto stabilumą ir poveikį esamiems statiniams.
Jeigu darbai neatitinka patvirtinto projekto, keičia esminius jo sprendinius arba kartu statomas statinys, kuriam privalomas SLD, gali tekti koreguoti projektą ir gauti naują arba atnaujintą statybą leidžiantį dokumentą. Prieš atliekant didesnės apimties reljefo keitimo darbus tikslinga patikrinti sklypo ribas, projekto sprendinius ir savivaldybėje išsiaiškinti konkrečiai teritorijai taikomus reikalavimus.
