Negirdėtas dalykas: saugomoje paveldo teritorijoje pastatytas modernus gyvenamasis namas. Pas mus tai būtų skandalas, Nyderlanduose - sektinas pavyzdys. Esmė - kaip tai padaryta.

Tvarto rekonstrukcija į gyvenamąjį namą

Veiksmo vieta

Veiksmo vieta - Nyderlandai, arba kaip daugelis dar iš įpročio vadina, Olandija, šiaurinis Fryzijos kraštas, nedidelis Oranjewoud kaimas į šiaurės rytus nuo Amsterdamo. Kaimas turi apie 1500 gyventojų, žinomas dėl saugomų Oranjewoud rūmų ir kitų fryzų architektūros paveldo pastatų. Saugomas paminklinis Klemburg pastatas stovi beveik 2000 kv.m sklype Oranjewoud miško pakraštyje. Pagal aprašą paminklų registre, tai buvo Klemburgo dvaro sodininko namas su kitais ūkiniais pastatais. Saugomas pastatas pastatytas apie 1795 metus, paradinis jo fasadas, atsuktas į gatvę, turi tam kraštui būdingą laiptuotą frontoną, dabartiniai jo savininkai pastatą jau keletą metų naudoja kaip biurą.

Priekiniame plane - saugomas istorinis Klemburgo dvaro sodininko namas, sklypo gilumoje - moderniu gyvenamuoju namu paverstas tvartas.

Gyvenamasis namas pastatytas buvusio tvarto vietoje, kuri yra kultūros paminklo teritorijoje. Saugomo Klemburgo dvaro sodininko namo savininkai norėjo gyventi šalia savo biuro, bet moderniai įrengtame name.

Architektūra, šviesa ir erdvė

Modernų namą buvusio tvarto vietoje projektavo architektė Diana Lautenbag iš „Lautenbag Architecture" biuro. Ji sako, kad architektūra ir aplinka turi derėti, vienas kitą sustiprinti, pastatas turi pridėti vertės aplinkai. Jos nuomone, statant sklype, kuris turi istorinę vertę, reikia elgtis labai atsargiai.

Fryzų kraštovaizdžiui būdingi miškai, daubos, ežerai ir plačios pievos. Gyvenamojo namo modernumo stilistika ir kraštovaizdis diktavo atsivėrimo į išorę sprendimus, bet juos reikėjo suderinti su istorine ir saugoma aplinka. Tad architektams iškilo du, atrodytų, vienas kitam prieštaraujantys uždaviniai. Sprendimas buvo rastas pirmiausia pasirenkant pastato planą: 7,2 m pločio ir virš 25 m ilgio namas, kaip ir buvęs tvartas, į gatvę orientuotas siauru šoniniu ir beveik aklinu fasadu. Tai leido naująjį pastatą tarsi paslėpti senojo šešėlyje, neleidžiant jam „išsišokti".

XVIII amžiaus saugomo architektūros paminklo ir naujo modernaus pastato fasadai ir proporcijos.

Masteliu moderni vila su mansarda proporcinga saugomam paminklui ir įsilieja į aplinką taip, tarsi ten būtų buvusi visada. Ji netampa trikdančiu elementu, neužgožia paminklo. Kaip sako architektai, jei nežinotumėte, kad ten yra gyvenamasis namas, jums neateitų į galvą, kad už šio kuklaus seno XVIII amžiaus fasado yra paslėptas beveik 200 kv. metrų modernus namas su mansarda.

Abu pastatai sudaro kontrastą. Buvęs tvartas, dabar gyvenamasis namas, labai kuklus tiek detalėmis, tiek medžiagomis, o istorinis paminklas tradiciškai puošnus - laiptuotas frontonas, sieniniai inkarai ir klasikiniai langų rėmai.

Norėdami pasiekti įėjimą į namą, turite praeiti palei ilgą šoninę sieną. Tik tada paaiškėja, kokio ilgio namas iš tikrųjų yra, ir koks jis atviras.

Įėjimas ir terasa bei atvira galinė namo dalis.

Vidaus patalpų išdėstymas irgi išspręstas racionaliai: akliname namo gale, atsuktame į gatvę, yra garažas, o visa vietovės panorama atsiveria per stiklo sieną kitame namo gale, pirmajame aukšte ir mansardoje.

Per didelius pirmo aukšto, mansardos ir įstiklintos terasos langus atvertas vaizdas į apylinkes.

Iš gatvės modernus namas nekrenta į akis, jis beveik nematomas, o žvelgiant iš namo vidaus - atveria kraštovaizdį. Architektų meistriškumas glūdi gebėjime suderinti sena ir nauja, kai neaukojant modernumo ir funkcionalumo sukuriama harmonija, naujas statinys nevagia dėmesio iš senojo, bet ir nemėgdžioja senojo stiliaus. Tikslą padėjo pasiekti teisingos proporcijos, tūriai, apdailos medžiagos.

Gyvenamojo namo pirmojo ir antrojo aukšto planai.

Namo viduje iš karto matyti, kad šviesa ir erdvė buvo interjero dizaino pagrindas. Daug dėmesio skirta ir detalėms.

Pakeliamų garažo vartų plokštuma susilieja su fasadu, apdaila tokia pat kaip ir fasado, taip jie tampa nematomais.

Garažo vartai ir fasado apdaila. Vartai ir visi fasadai apkalti medinėmis dalylentėmis. Apatinė dalis iš 60 mm pločio lentelių su 15 mm tarpu, o viršutinę dalį sudaro suglaustos uosio dailylentės. Tai sukuria subtilų linijų žaismą tarp apačios ir viršaus.

Kadangi namo galinė dalis yra atvira, ten esančios svetainės, virtuvės ir valgomojo erdvės ypač šviesios. Bet be tamsos nebūna šviesos: derinant tamsius interjero elementus, tokius kaip virtuvės sala, langų rėmai ir plieninės pasukamos durys, su šviesiomis medžiagomis, tokiomis kaip baltas tinkas, šviesios ąžuolinės grindys ir baltos valgomojo kėdės, sukuriamas kontrastas.

Kontrastas tarp tamsių ir šviesių interjero elementų.

Valgomasis yra erkeryje, iš kurio galite patekti į oranžeriją. „Ankstesnis gyventojų namas buvo visiškai kitoks. Šį kartą jie norėjo modernaus, minimalistinio stiliaus", - sako architektė.

Šiuolaikiniam namui būtinas modernus išplanavimas. Svetainė, valgomojo zona ir virtuvė yra sujungtos viena su kita ir su viršutiniu aukštu. „Manau, kad vaizdas iš antrojo aukšto - tai viena gražiausių vietų namuose, - tęsia projekto autorė. - Štai taip turi veikti minimalizmas: jauti aplinką, šviesa patenka iš skirtingų pusių, pavyzdžiui, pro stoglangį. Tiek aplinka, tiek šviesa kaskart vis kitokie ir tai yra vertė".

Netikėtas siurprizas - antresolė virš virtuvės zonos, atitverta skaidriu stiklu. Joje pastatytas mažas fortepijonas, iš čia atsiveria įspūdingas vaizdas į kaimą, kuris yra tarsi nuolat besikeičiantis paveikslas, įrėmintas languose. „Manome, kad interjero dizaine svarbu žaisti su forma, erdve ir šviesa", - sako architektų iš „Lautenbag Architecture" komanda.

Kad patektų kuo daugiau šviesos, antresolės atitvara iš stiklo.

Iš esmės, jei tokia pat apdaila, tie patys baldai būtų uždaroje erdvėje, jie būtų visiškai standartiniai, nekeliantys jokių emocijų. Erdvėje jie tarsi prabyla kitaip.

Interjere nevengiama unikalių, stipresnių detalių. Drabužinė yra daugiau nei vieta, kur galima susidėti paltus ir krepšius, auksinės spalvos pakabos - skersinio elementai, įdomiai įrėmina paprasčiausią lentyną.

Drabužinės ir WC tūrio apdaila - aukso spalva dažytas tinkas yra tyli užuomina į liepsnos efektą.

Be virtuvės ir svetainės pirmajame aukšte yra miegamasis su drabužine ir vonios kambarys. Antrame aukšte yra dar trys miegamieji ir erdvus vonios kambarys.

Įstiklinta terasa.

Daugelis apdailos medžiagų natūralios - medis, plienas, stiklas, betonas. Saulės kolektoriai įrengti ant stogo taip, kad nebūtų matomi ir nesudarytų trukdančio elemento, už fasado įrengti saulės ekranai.

Parengta pagal ArchDaily ir Bouwhorst medžiagą, Jaro van Meerten nuotraukos