Europiečiai ir amerikiečiai skirtingai žiūri į vieną didžiausių gyvenimo turtų - namą. Pirmiesiems - jis viso gyvenimo, dažnai vaikų ir vaikaičių turtas, antriesiems - ne tokios ilgos perspektyvos vertybė. Dažniausiai skiriasi ir pati namo statybos technologija: Europoje daugiausia statomi mūriniai namai, Amerikoje - mediniai karkasiniai. Kuo jie skiriasi, kokie jų abiejų pliusai ir minusai?  Norėdami rasti atsakymą, palyginkime abiejų technologijų pranašumus ir trūkumus.

Kanadoje ir Jungtinėse Valstijose dauguma namų yra statoma lengvo medinio karkaso technologija (wood frame). Tuo tarpu Centrinėje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, dominuoja mūriniai iš plytų ar blokelių namai. Netgi kaimuose seni mediniai namai keičiami mūriniais.

Kodėl taip yra, kad turtingose Valstijose ir Kanadoje žmonės gyvena mediniuose namuose, kurie mums - daugiausia mūrinės statybos šalininkams  - atrodo ne visai solidūs. Ar turi šansų pakeisti tokią nuomonę mediniai namai, statomi pagal vadinamąją amerikietišką arba kanadietišką technologiją, kuri, reikia pripažinti, berods, jau dešimtmetį intensyviai skinasi kelią Europoje ir Lietuvoje?

Tai priklauso nuo to, kaip bus įvertinti tie pirmieji pastatyti namai, nes pradžia visada būna sunki - šalia pavykusių statybų nesunku rasti tik reklaminio triukšmo burbulų.

Neminėdami techninių klausimų ir darbų atlikimo lygio, priminsime, kad Kanadoje ir JAV namas suprantamas kitaip negu pas mus. Ir čia - Europoje, ir ten - Amerikoje, namas, aišku, skiriamas jame gyventi. Tačiau ten, Amerikoje, namas yra kažkuo panašus į automobilį: jis dažnai keičiamas, kai, pvz., šeimai pradeda geriau sektis arba per kelis šimtus mylių nutolusiame mieste kuris nors sutuoktinis randa geresnį darbą.

Europiečiai, tarp jų, be abejo, ir lietuviai, nėra tokie mobili visuomenė, pagaliau ir atstumai pas mus ne tokie. Namas mūsų platumose, dažniausiai, yra šeimos lizdas bent kelioms kartoms.

Todėl tenka manyti, kad lengvo medinio karkaso technologija dar ilgokai nepradės dominuoti lietuviškosios gyvenamosios statybos peizaže. Tai, žinoma, nereiškia, kad tokių namų pas mus nebus statoma vis daugiau. Tokie namai turi vieną neginčijamą pranašumą: juos galima pastatyti labai greitai ir tai gali tapti svarbiausiu argumentu, pvz., tiems, kurie statosi namą, pardavę savo butą.

Būtina taip pat pažymėti, kad priešingai bujojančiai nuomonei, tvarumo požiūriu, taisyklingai pastatyti ir teisingai eksploatuojami mediniai namai nenusileidžia mūriniams. Amerikos spaudoje pateikta tokia „vieno namo istorija". Šalia Niujorko gyvenantis  amerikietis 1949 metais pasistatė karkasinį  namą. Tais laikais tokie namai nebūdavo apšiltinami.

Kitas to paties namo savininkas septintajame dešimtmetyje jį apšiltino ir apdengė vinilo plokštėmis (sidingu). Pirmasis savininkas tą namą vėl atpirko jau aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, garažą pavertė papildomu miegamuoju ir rūbine, o įtaisęs stogo langus - įsirengė ir palėpę. Pakeitė taip pat apšildymo instaliaciją. Namas tapo kaip naujas. Tokių atnaujintų namų toje apylinkėje yra keliasdešimt.

Kartais baiminamasi, kad medinių namų statyba yra neekologiška, nes skatina miškų išnykimą. Tektų pažymėti, kad medienos, kad ir tradicinei medinei palėpei įrengti mūriniame name, reikia tik vos mažiau negu visam mediniam namui, jį statant lengvo karkaso technologija. Taigi faktai sugriauna minėtą mitą.

Mūrinės ir lengvo medinio karkaso technologijų pranašumai ir trūkumai

Lyginant yra svarbiau skaičiuoti, ne kiek galima uždirbti, bet kiek galima prarasti.

 

Mūriniai namai 

 

PRANAŠUMAI

Tvirta konstrukcija. Ji lieka atspari ir netinkamai naudojant namą, pvz., atsiradus tekančiai instaliacijai, esant nesutvarkytiems nutekamiesiems vamzdžiams ir pan.

Atsparumas ugniai. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į pagrindinių konstrukcinių medžiagų nedegumą (išskyrus medines palėpes). Tačiau iš to nereikia daryti išvados, kad lengvai dega mediniai namai. Jei kalba eina apie saugumą (gaisro grėsmę), tai medinių namų, pastatytų lengvo medinio karkaso technologija, atsparumas ugniai yra panašus į mūrinių namų: ir vienuose, ir kituose vienodai gerai dega, pirmiausia, jų įranga ir šeimininkų turtas. Amerikietiškuose ir kanadietiškuose namuose medinis karkasas yra apsaugotas gipso-kartono plokštėmis ir prie kolonų bei sijų prispausta mineraline vata. Tačiau esant ilgalaikiam ugnies poveikiui medis galų gale pradeda rusenti, o mūrinė siena - ne, tačiau ir ji praranda atsparumą daugiavalandiniame gaisre.

Didelis perdangų plotis. Mūriniuose namuose dominuoja iki 6 metrų pločio perdangos, tačiau vis dažniau yra naudojamos iš dalies surinktos perdangos, kuriomis galima perdengti patalpas iki 7.2 - 7.8 ir daugiau metrų pločio.

Didelė šilumos akumuliacija. Įšildytas mūras ir perdangos iki tam tikro laipsnio išlaiko pastovią temperatūrą ir išjungus šildymą arba staiga atšalus lauke orui.

Lengva pagrindinių statybinių medžiagų prieiga. Atsižvelgiant į didelį šių medžiagų populiarumą, Centrinėje Europoje, taip pat ir Lietuvoje yra daugybė didmeninių parduotuvių ir sandėlių, parduodančių pagrindines statybines ir izoliacines medžiagas.

Visuotinis paplitimas. Mūsų kontinente mūrinė technologija yra naudojama nuo amžių, todėl dažnai vadinama tradicine. Šios technologijos populiarumas leidžia vos ne kiekvienam vyrui manyti, kad jis sugebės išmūryti sieną, išbetonuoti pamatus ar perdangą.

Galimybė "ištempti" statybos laiką net keliems ar keliolikai metų. Ši sąvybė, jeigu ją laikyti pranašumu, susijusi su Centrinėje Europoje, vėlgi ir Lietuvoje, ypač anksčiau, bujojusia ilgalaikės statybos praktika, kuri, savo ruožtu, buvo susijusi su "taupiu" finansavimu ir neefektinga mokesčių sistema.

 

TRŪKUMAI

Santykinai ilgas statybos laikas: nuo 6 iki 12 mėnesių, o dažnai ir ilgiau. Tiesa, tinkamai organizuojant statybą, mūrinį namą galima pastatyti ir per tris mėnesius. Tačiau atsižvelgiant į technologijos drėgnumą - mūro darbai, betonavimas, tinkavimas ir t.t., tokiame name neįmanoma apsigyventi anksčiau nei po pusės metų nuo statybos pradžios, nebent nutartute pastatą sausinti orapūčiais, tai nesveika pačiam pastatui ir statytojo... kišenei.

Didelis namo svoris. Mūriniam namui statyti naudojamos sunkios medžiagos; tai įtakoja gana brangų medžiagų transportavimą į statybos vietą, taip pat reikalauja galingų keliamųjų mechanizmų statybos metu.

Storos vidinės namo sienos. Norint pasiekti gerą šiluminę izoliaciją, minimalus sienų storis - naudojant ir vienarūšę medžiagą, ir sluoksninę, susidedančią iš nešamosios konstrukcijos ir izoliacinio sluoksnio - siekia 36 - 38 cm, o vidinės sienos su papildomu mūrinės apdailos sluoksniu - iki 50 cm.

Sunku sumūryti išorines sienas be silpnesnės šiluminės izoliacijos vietų (šilumos tiltelių), per kurias iš namo lengvai išeina šiluma (pvz., perdangų įtvirtinimų vietos sienose).

Namo sausinimo būtinumas. Dėl technologinės drėgmės, atsirandančios dėl mūro ir tinkavimo, taip pat betonavimo darbų, ne iš karto galima pradėti baigiamuosius darbus, o jei tokie darbai bus dirbami, neišlaukus technologiškai nustatyto laiko, suprastės jų kokybė.

Apgaulingas statybos lengvumas. Dažnai žmonės, metus laiko padirbėję mūrininko padėjėju, jau kitais metais įsteigia savo statybos firmą. Suprantama, rezultatai būna apgailėtini. Laimei, išaugusios investuotojų žinios, o svarbiausia - konkurencija statybų rinkoje eliminuoja tuos savamokslius statybininkus.  

Didelis darbo sąnaudų ir medžiagų imlumas. Mūrinė technologija reikalauja (vien jau svorio prasme) didelio medžiagų kiekio, ir todėl vien dėl šios priežasties ji yra brangi. Kad vis dėlto ji yra plačiai paplitusi, tai lemia padėtis darbo rinkoje, didelė statybinių medžiagų pasiūla ir ribotas investuotojų skaičius.

Pagrindinių statybinių darbų sezoniškumas. Mūro, betonavimo ir tinkavimo darbus praktiškai galima vykdyti tik esant garantijai, kad darbų metu temperatūra nenukris žemiau 5 laipsnių Celsijaus.

Rekonstrukcijos ir modernizavimo sunkumai. Pastato funkcijos pakeitimas arba instaliacijos modernizavimas paprastai susiję su stambiais ardymo darbais, kurie reikalauja didelių darbo sąnaudų, tuo pačiu yra brangūs, be to neleidžia ilgą laiką normaliai tame name gyventi ar dirbti.  

 

Karkasiniai mediniai namai

 

PRANAŠUMAI

Trumpas statybos laikas - apie trys mėnesiai (nors įmanoma ir dar trumpiau). Teoriškai karkasiniai mediniai turėtų būti pigesni už mūrinius, tačiau taip ne visada atsitinka.

Itin gera namo šiluminė sauga, analogišką sunku pasiekti bet kuria kita technologija (siena visu savo storiu yra šilumos izoliatorius, lygiai taip pat ir stogas).

Mažas namo svoris - todėl pigesni yra namo pamatai, pigesnis yra ir medžiagų atvežimas į statybą, mažiau kainuoja jų kėlimas statybos metu.  

Sausa technologija. Namo konstrukcijos statyba - tai ne kas kita, kaip elementų montavimas, kurie jungiami vinimis ir metalinėmis jungtimis, šiems darbams nereikia jokių technologinių pertraukų, tai, suprantama, sutrumpina statybos laiką.

Galimybė statyti namą ir žiemą. Išskyrus pamatus, medinis namas nereikalauja jokių šlapių darbų - betonavimo, mūrijimo, kuriuos privalu atlikti tik pliusinėje temperatūroje.

Lengva perstatyti ir modernizuoti. Ši technologija ypatingai tinka tuo atveju, kai iš pradžių planuojame pasistatyti mažą namą, o tik po to jį išplėsti. Taip pat be jokių didesnių problemų karkasinio namo instaliaciją galima pakeisti modernesne.

Nedidelis vidinių sienų plotis, dėl kurio mediniai tų pačių išorinių išmatavimų namai turi didesnį naudingą plotą nei mūriniai. Pavyzdžiui, vienaukštis medinis namas bendro 100 kv. metrų ploto už tokio pačio išorinio dydžio mūrinį namą turi viduje 10-12 kv. m didesnį plotą. Lengva paskaičiuoti, kad papildomas plotas yra vertas, lietuviškais pinigais skaičiuojant - 10 - 20 tūkst. litų.

 

TRŪKUMAI

Ribotas perdangų plotis (iki 4.5 m) - tai tam tikra prasme (jei nenaudoti domkratų) apriboja patalpų dydį.

Mažas šilumos inertiškumas: įjungus šildymą, namas greitai įšyla, bet kartu - nustojus šildyti - taip pat greitai atšąla, tai svarbu ypač mūsų platumų sąlygomis.

Mažai paplitusi technologija. Tai reikšmingas trūkumas, nes toks statybos būdas reikalauja labai gero šios technologijos pagrindų išmanymo, todėl dar nedaug firmų sugeba kokybiškai dirbti šia sistema.

"Plona" technologija, reikalaujanti ne tik statybininkų, bet ir namo naudotojų ypatingo atidumo ir techninės kultūros. Ši technologija neatspari "kvailumui", nes, pvz., namo koloną ar perdangą galima perpjauti paprastu pjūklu.    

Problemos, ieškant  tinkamos medienos. Elementai, iš kurių yra montuojamos namo konstrukcijos, turi būti - lygiai kaip Amerikoje - išdžiovinti pramoniniu būdu, be to, turėti lygius paviršius ir suapvalintus kraštus. Tokios medienos Centrinės Europos kraštuose galima rasti, tačiau dėl jos brangumo nemažai statybos firmų naudoja pigesnę ir tuo pačiu kur kas prastesnės kokybės medieną.  

Medinės konstrukcijos silpnai apsaugotos nuo natūralaus nykimo. Kanadoje ir JAV tokioms konstrukcijoms naudojama tik pramoniniu būdu išdžiovinta mediena, todėl jai nereikia papildomos impregnacijos (pelėsiai ir vabzdžiai yra sunaikinami džiovinimo metu). Kaip išimtis yra rūsio klojiniai, kurie impregnuojami slėgimo būdu, nes uždėti ant pamatų, jie labiausiai artimi kontaktui su drėgme. Deja, Centrinėje Europoje, nors taisyklės to reikalauja, medinės konstrukcijos paprastai nėra chemiškai apsaugojamos nuo biodegradacijos arba impregnuojamos tik dažant pastatytos konstrukcijos paviršių druskos tirpalais, tai menkai veiksmingas metodas.

Dydžių koordinacijos trūkumas. Pavyzdžiui, Lenkijoje, atsižvelgiant į mineralinės vatos fabrikinį dydį, geriausia būtų, kad tarp kolonų būtų 50 cm tarpas, tačiau atsižvelgus į gipso kartono plokščių dydį jo lieka 40 arba vos 30 cm. Toks koordinacijos trūkumas didina darbo sąnaudas konstrukcijos elementų suderinimui, taip pat didina atliekų apimtis. Kanadoje ir JAV, kur karkasinė technologija yra vystoma ir gerinama dešimtmečius, tokia koordinacija yra savaime suprantama - ten viskas viskam atitinka.

Parengė Aidas Kražantis

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.