Švedijos įmonėje gaminančioje daugiasluoksnes SIP plokštes dirbantis Vytautas Ražinskas tapo įmonės atstovu Baltijos šalyse ir naujos kartos statybos iš daugiasluoksnių plokščių imasi Lietuvoje.

 

„Mane sužavėjo paprastas ir šiltas  statybos būdas, kurį naudoja švedai. Nors jis ir nėra švedų išradimas, bet įmonė, kurioje dirbu, daugiasluoksnių plokščių gamybą gerokai patobulino. Įsivaizduokite, kiek sujungimų, prisukimų ir medžiagų "mišrainės" yra apšiltintame blokelių name. Pagrindinis statybos iš SIP plokščių (Švedijoje - NovaSip) principas - sienų vientisumas, o tai leidžia išvengti šilumos nuostolių. Iš šių plokščių be jokio apšiltinimo pastatomi pasyviųjų namų rodiklius atitinkantys pastatai. Mane žavi ir strategija, kurios laikosi švedai - namas turi būti energetiškai efektyvus, greitai pastatomas ir pigus. Be to, įsitikinau, kad plokštės itin tinka mūsų klimatui: namas vasarą neprikaista, o žiemą neišleidžia šilumos", - koncentruoju beveik dviejų valandų Vytauto pasakojimą, nes apie šį statybos būdą jis gali pasakoti valandų valandas.

SIP plokštės struktūra: išorinės OSB ar kitos plokštės su polistireninio putplasčio sluoksniu viduryje. Namo plokštės pagal projektą paruošiamos gamykloje.

 

Skydai su viduje integruota termoizoliacine medžiaga buvo išrasti JAV, apie 1930-uosius metus, ir iki šiol gana plačiai naudojami visame pasaulyje. Iš tokių skydų statomi gyvenamieji namai, mokyklos, visuomeniniai, komercinai pastatai. Ši technologija išpopuliarėjo Kanadoje, Rusijoje ir daugelyje Europos šalių. Beje, pirmąjį namą pagal SIP technologiją JAV pastatė žymusis amerikiečių architektas Frank Lloyd Wright. NovaSip plokščių elementai naudoti operos teatro Osle statyboje, iš jų pastatytas „Saxo" bankas Kopenhagoje. Namų, pastatytų iš panašių skydų,  yra ir Lietuvoje, tik naudotos daug mažesnių matmenų plokštės, todėl sienose susidaro daug siūlų ir šilumos tiltelių.

 

Kas yra SIP?

SIP (Structural Insulated Panel)  - struktūrinė izoliacinė plokštė arba struktūrinis skydas -  tai daugiasluoksnis statybinis skydas, sudarytas iš polistireninio putplasčio (neoporo) sluoksnio iš abiejų pusių apklijuoto orientuotomis skiedrų plokštėmis (OSB). Vietoj OSB gali būti naudojamos  kito tipo plokštės.

NovaSip plokštės didelių matmenų, todėl namo sienose išvengiama daugybės siūlių.

 

Pats statybos būdas turi ir karkasinės, ir skydinės statybos elementų. Pagal pateiktą projektą modeliuojami skydai, skaičiuojamas jų plotas,  galimos apkrovos ir skydai paruošiami gamykloje - klijuojami bei supresuojami, išpjaunama reikiama forma. Svarbu tai, kad tokios pat sudėties gaminama ir grindų plokštė bei stogas. Langai taip pat gaminami gamykloje.

Statybvietėje ant paruoštų pamatų tvirtinami mediniai statramsčiai (taip pat, kaip ir statant karkasinį namą) ir skydai tiesiog sumaunami tarp statramsčių.

Galimos plokščių jungtys su pamatais.

 

Priklausomai nuo pamatų tipo, yra keletas skydų tvirtinimo būdų. SIP plokščių technologijos pastatams dažniausiai naudojami ištisiniai plokštiniai pamatai, nors nebūtinai, jie gali būti ir juostiniai, ir poliniai.

Siūlės sandarinamos specialiomis poliuretano putomis, lipniomis juostomis. Namo karkasas  - sandarus, standus ir vientisas. JAV skydų gamintojai teigia, kad toks namas taupo apie 50 proc. šildymo kaštų lyginant su mūro ar kitokiais tradiciniais, net ir naujos statybos pastatais.

Gamykloje paruošiams stogas su danga, statybvietėje lieka jį užkelti, pritvirtinti ir užsandarinti siūles.

 

Statybos būdas gana greitas, vieno aukšto namą galima sumontuoti per 2 dienas, skydų matmenys ir formos gali būti įvairūs, pagal poreikį. Galimi ir kelių aukštų namai. Lyginant su karkasine statyba, SIP plokščių pastatai yra sandaresni ir šiltesni, nes išvengiama daugybės šilumos tiltelių per statramsčius.

SIP arba panaši technologija įvairiais pavadinimais  naudojama daugelyje šalių, ypač atšiauresnio klimato vietovėse.

Nuo pat technologijos atsiradimo buvo ir jos šalininkų, ir priešininkų - pastarųjų daugiausia statybininkų stovykloje, kurie dėl greitos ir mažai rankų darbo reikalaujančios statybos baiminosi netekti darbo.

 

Švedai patobulino SIP technologiją 

Švedijoje, Halmstado mieste struktūrinius skydus gaminančioje įmonėje „Kenpo Sandwich" dirbantis klaipėdietis Vytautas Ražinskas pats įsitikino šio statybos būdo privalumais.

„Kenpo Sandwich" struktūrinius skydus gamina nuo 1990 metų ir, nors įmonė nedidelė, tačiau specializuojasi būtent šioje statyboje ir sukūrė bei užpatentavo savą skydų gamybos technologiją bei prekės ženklą  NovaSip", - pasakoja V. Ražinskas.

Pasak jo, švedų technologijos unikalumas slypi savos gamybos staklėse, kuriomis galima pagaminti  itin didelių matmenų skydus, sudarančius vientisą namo sienos plokštumą be siūlių ir be statramsčių, t.y. konstrukcija berėmė. Tai garantuoja dar didesnį pastato sandarumą, mažiau šilumos tiltelių ir visiškai mažus šilmos nuostolius. Naudojant šią technologiją nesunkiai pasiekiami pasyviojo namo parametrai.

„Įdomu tai, kad Švedijoje daug struktūrinių skydų namų statoma pajūrio zonoje. Taip yra todėl, kad sandarumas ypatingai reikalingas ten, kur nuolat pučia stiprūs vėjai", - pasakoja V. Ražinskas.

Pelnęs švedų pasitikėjimą jis gavo teisę atstovauti Švedijos įmonę Baltijos šalyse ir ketina pradėti NovaSip namų statybą Lietuvoje. Švedijoje pagamintus skydus nesudėtinga transportuoti, jie pritaikyti pervežti jūra ir sausuma. Jo nuomone, statant iš NovaSip, statybos sąnaudos lyginant su tradicine statyba mažesnės visuose etapuose.

Kad statybvietėje būtų kuo mažiau rankų darbo ir išvengta žmogiškų klaidų,  Švedijos gamykloje skydų išorinė pusė gali būti padengiama tvirta į tinką panašia medžiaga - reiškia, nebereikia fasadų apdailos. Gamykloje gali būti išpjaunamos langų ir durų angos, plokštės sužymimos. Angos gali būti pjaunamos ir statybvietėje.

Statybvietėje montuojamos durys ir langai.

 

„Daugiasluoksnę plokštę galima palyginti su dvitėjine metalo sija. Paviršinis sluoksnis perima apkrovos jėgą, o pagrindinės dalies šerdis atlaiko šlyties ir lenkiamojo poveikio jėgą. Kuo stipresnė šerdis - tuo stipresnė plokštė. Architektams tai suteikia neribotas galimybes kurti įvairių formų, apdailos, spalvų ir įvairios tekstūros plokštės. „Kenpo" yra vienintelis gamintojas, kuris tiekia 18000x3400 mm dydžio plokštes tiek lygiu, tiek panašiu į tinką paviršiumi", - pasakoja Vytautas.

Jo teigimu,  „Kenpo" turi keletą tipinių namų projektų, kurie yra populiarūs, nes tipinio namo kaina mažesnė nei gaminant skydus pagal individualų projektą. Neseniai įmonė gavo užsakymą pastatyti 12-os pasyviųjų namų kvartalą Skaftio saloje. Trijų žmonių brigada vieno aukšto namą surenka per 2 dienas.

Architektūros ir interjero požiūriu galimi įvairūs namų iš SIP plokščių variantai, bet tipiniai projektai pigesni.

 

SIP plokščių savybės ir jungtys

Skydų struktūra tokia, kad vasarą jie nepraleidžia šilumos iš lauko, žiemą - iš vidaus. Viduje palaikoma pastovi temperatūra.

Švedai skirtingoms atitvaroms naudoja skirtingų rūšių polistireninį putplastį,  vienas atsparesnis drėgmei, kitas - tankesnis, tvirtesnis ir t.t.

Polistireninio putplasčio sluoksnio storis taip pat skiriasi priklausomai nuo norimos gauti šiluminės varžos. Standartinis termoizoliacijos sluoksnio storis gyvenamajam namui yra 30 cm, plius plokštės iš abiejų pusių. Tokios konstrukcijos su EPS S-150 šilumos perdavimo koeficientas U =0,113 W/(kv.mK, sienos varža apie 8). Užsakovai turi galimybę rinktis tiek termoizoliacijos sluoksnio storį (galimas ir 40 cm storio putplasčio storis, kuris reikalingas šiaurėje už poliarinio rato),  taip pat gaminami skydai su 15 cm putplasčio sluoksniu vasarnamių, sandėlių statybai.

 

SIP plokščių tvirtumas ir gaisrinė sauga

Anot V. Ražinsko, pastatai iš daugiasluoksnių didelių matmenų plokščių tvirti, pastatas iš tokio konstruktyvo yra žymiai pranašesnis nei tradiciniai karkasiniai pastatai. Kobės mieste, Japonijoje, po 1993 m. žemės drebėjimo namas, kuris buvo pastatytas iš daugiasluoksnių plokščių, liko stovėti, kai kiti namai aplink buvo visiškai sugriuvę. Be to, šias konstrukcijas galima laikyti gana ekologiškomis.

„Įrodyta, kad betono pramonė sudaro 5-10 proc. anglies dvideginio išmetimo pasaulyje. Tai daugiau nei oro linijų pramonė. NovaSip statybos būdui beveik nereikia betono, tad  statybos medžiagų gamyba daro minimalų poveikį gamtai", - tvirtina V. Ražinskas.

O kaip dėl gaisrinės saugos?

„Tam, kad atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus, plokštės iš vidaus dengiamos gipso plokšte. JAV buvo atlikta daug įvairių bandymų, o rezultatai viršijo lūkesčius. SIP namai gaisro atveju lygiai tiek pat saugūs kaip ir kitų konstrukcijų namai".

 

Ar lietuviai rinksis SIP plokštes?

V. Ražinskas sako, kad pas mus vyraujanti nuostata apie mūro tvirtumą ir ilgaamžiškumą jau pasenusi. Viena, kad nelygu kokie blokeliai naudojami, juk, pavyzdžiui, akytbetonis nėra tvirčiausia medžiaga, bet kažkodėl individualių namų iš jo statoma daug. Antra, mūrą reikia šiltinti, o norint pasiekti aukštą šiluminę varžą - gana storai. Tai reiškia daugybę darbo ir klaidų riziką, ypač nesunku pridaryti šilumos tiltelių,  reikiamai neužsandarinti. Juk mums pirmiausia reikia šilto namo. Naudojant SIP technologiją tai pasiekiama labai nesunkiai. Tvirtumą garantuoja plokščių vientisumas bei jungtys ir apkrovų skaičiavimai.

Be to, SIP plokščių namas nėra jautrus drėgmei statybos laikotarpiu, nes nenaudojamos organinės medžiagos.

Plokštėms pakelti reikalinga technika.

 

Vieninteliu šios statybos trūkumu gali būti statybinė technika, kurios reikia didelių matmenų plokštėms atgabenti ir pakelti ir kuri ne visur gali privažiuoti. Tačiau  plokštės yra lengvos, tad didelės galios technikos nereikia, svarbu tik, kad turėtų atitinkamo ilgio gervę.

„Ar Lietuvoje atsisakysime mūro, manau, tik laiko klausimas. Pagal ES direktyvas, po 2020 metų pasyvieji ir energetiškai efektyvūs namai  bus statybos standartas. Taigi norint  sukurti nekilnojamojo turto vertę ir likti konkurencigais NT rinkoje, jau dabar laikas pradėti galvoti apie tinkamą statybos būdą ir rinktis geriausią variantą", - perspektyva ir švedų patirtimi įsitikinęs įmonės „VRBT" įkūrėjas.

NovaSip statybos pradžiai Lietuvoje, V. Ražinskas norėtų sutikti  unikalia skydine statyba besidominčių architektų -  juk teks kurti Lietuvos rinkai pritaikytus projektus.

 

Danutė Ramoškevičiūtė

„Kenpo Sandwich" ir IĮ „VRBT" nuotraukos bei brėžiniai