Šlaito sutvirtinimo darbai daugeliui skamba keistai ir, tikriausiai nesuklysiu sakydamas, beprasmiškai. Tik ištikus bėdai ir suirus šlaitui, pradedama ieškoti sprendimo būdų. Taip nutiko ir man. Bet apie viską nuo pradžių...

 

Pasiruošimas šlaito tvirtinimui

Namas buvo pastatytas sklype, kurio kraštinėse šlaitai. Šlaitai nebūtų užkliuvę, jei po ilgų erozijos metų jie nebūtų suirę ir pradėję byrėti. Galų gale dėl šlaito erozijos buvo prarastas bendras kelių arų plotas. Kadangi žemė šiais laikais brangi ir kaip tik buvo ieškoma erdvės naujų augalų sodinimui, buvo nuspręsta sutvirtinti šlaitus ir taip „atsikovoti" tuos keletą arų. Dar viena rimta priežastis, paskatinusi imtis šlaitų tvirtinimo darbų, buvo sklypo ribos: byrantys šlaitai pradėjo skverbtis į kaimynų sklypų ribas bei palei sklypo ribą einančius žvyrkelius.

Pirmiausia šlaitas turi būti išlygintas, pašalinti visi akmenys, grumstai ir kiti nelygumai. Jeigu ant šlaito yra didelių akmenų, šlaitą reikia padengti juodžemio sluoksniu. Išlyginant pageidautina ne pripylinėti grunto, o nukasti nelygumus. Įgriuvas ir išplovas būtina užpilti atitinkamu gruntu (žvyru arba smėliu) ir sutankinti. Šlaito paruošimas tvirtinimui priklauso nuo šlaito dydžio, norimo pasiekti nuolydžio, geologinių sąlygų. Norint paruošti nedidelį ir neaukštą šlaitą, užtenka laisvo pusdienio ir kelių žmonių su kastuvais.

Pirminis šlaito paviršiaus išlyginimas.

Jei šlaitas didesnis ir statesnis, neapsieisite be „bobkatų". Mūsų atveju neapsiėjome be jų - darbai atlikti per vieną dieną. Taip pat rekomenduojama, kad suformuoto šlaito nuolydis nebūtų didesnis nei 70 proc. Šlaito nuolydis gali būti skaičiuojamas laipsniais ir procentais, paprasčiausias šlaito nuolydžio skaičiavimas procentais:

 

Šlaito tvirtinimo medžiagos

 

Tolesni darbai - reikalingų šlaito tvirtinimui medžiagų paieška. Vienas iš galimų variantų - augalinės kilmės natūralūs, kokoso plaušo kilimai.

Natūralus priešerozinis kokosinis paklotas.

Kadangi tokio tipo gaminiai yra natūralios kilmės, po kelerių metų jie suyra. Tai esminis ir tikrai ne neigiamas jų bruožas, nes po kelerių metų ant šlaito paviršiaus pasėta žolė jau tvirtai suleidusi šaknis į šlaitą ir tai reiškia, kad šlaitas yra sutvirtintas. Augalų veikimas pagrįstas tuo, kad 10-15 cm storio dirvožemio sluoksnis ant šlaito neišplaunamas ir išlieka stabilus, o tai leidžia augalų šaknims greičiau ir paprasčiau įsitvirtinti šlaite. Tokių medžiagų kaina svyruoja apie 1,70-1,80 euro už kvadratinį metrą. Medžiagų charakteristikos:

• Didžiausia tempimo jėga -  1,2 - 3,7 kN/m;
• Vienetinis svoris  - 350 g/m²;
• Dažniausiai naudojami rulonai, kurių matmenys - 2,4 x 50 metrų;

Kitas galimas variantas - eroziją stabdantis, šlaitų tvirtinimui skirtas erdvinis tinklas iš polipropilenų gijų.

Priešerozinis paklotas MACMAT.

Jo veikimo principas toks pat kaip augalinės kilmės tinklų, t.y., užtikrinti viršutinių sluoksnių apsaugą nuo erozijos tol, kol apsauginę funkciją galės užtikrinti augalinis sluoksnis. Nedidelės ir smulkios grunto dalelės sulaikomos, taip palengvinamas ir pagerinamas augmenijos augimas. Šio tinklo kvadratinis metras kainuoja apie 3 - 3,5 eurų. Šios gaminio techninės charakteristikos:

• Storis esant 2 kPa - 18 mm;
• Tempimo jėga išilgine kryptimi - 1,3 kN/m;
• Tempimo jėga skersine kryptimi - 0,5 kN/m;
• Vienetinis svoris - 350 g/m²;
• Rulonų, kuriais parduodamos medžiagos, matmenys yra 2 x 50 metrų.

Taip pat yra ir stipresnė šio gaminio versija:

• Storis esant 2 kPa - 19 mm;
• Tempimo jėga išilgine kryptimi - 2,3 kN/m;
• Tempimo jėga skersine kryptimi - 1,1 kN/m;
• Vienetinis svoris - 550 g/m²;
• Rulonų, kuriais parduodamos medžiagos, matmenys yra 2 x 35 metrų.

Šlaito tvirtinimui pasirenku pastarajį variantą, nors jis ir brangesnis, man pasirodė patikimesnis. Pasirinkome pirkti geotinklus rulonais, kurių išmatavimai - 2 m x 35 m. Pasirenkamų rulonų išmatavimai priklauso nuo tvirtinamo šlaito dydžio ir geotinklų pardavėjo atsargų.

Šlaito tvirtinimo darbai

Toliau darbai vyksta tokia seka:

●        Šlaito viršuje ir apačioje iškasame negilias tranšėjas (inkaravimo griovelius), į kurias vėliau įleisime geotinklą. Tai atliekame tam, kad geotinklas nenuslinktų. Ant šlaito paviršiaus paskleidžiame apie 5 cm juodžemio, taip daroma todėl, kad geotinklas šlaito paviršių suriša geriausiai, kai atsiranda tarp dviejų juodžemio sluoksnių - kai jį praauga tiek iš apačios, tiek iš viršaus. Taip turėtų atrodyti šlaito skerspjūvis:

 

●        Tuomet imamės geotinklų. Ruloną lengvai pakelia keli žmonės, todėl jį užkelti ant šlaito viršaus nereikėjo jokių specialių įrengimų. Dirbame rankomis. Paklotą klojame į tranšėją ir pritvirtiname. Šiame griovyje geotinklą pritvirtiname mediniais kuoleliais (tinka ir metaliniai strypeliai).

●        Tuomet tranšėją užpilame gruntu.

Šlaito stabilizavimas organiniu priešeroziniu geotinklu.

●        Geotinklą klojame (ridename) nuo viršaus į apačią. Geotinklų perdengimas skersai turi būti ne mažesnis nei 10 cm. Jei šlaitas labai ilgas ir pasirinkto rulono ilgis nepasiekia šlaito pabaigos, kitas rulonas išilgai jį turi perdengti ne mažiau kaip 30 cm. Geotinklą lengvai sutrumpiname žirklėmis.

●        Norėdami užtikrinti visišką geotinklo sąlytį su gruntu (norėdami, kad nebūtų jokių tuštumų), geotinklą per visą paviršių pritvirtiname mediniais kuoleliais. Kuolelius pasidarome patys, suskaldydami paprastas medines lentas. Geotinklą įtvirtiname maždaug 3 - 5 kuoleliais į kvadratinį metrą, šachmatine tvarka. Atidžiai užtvirtiname visus perdengimus.

●        Įrengę geotinklą šlaito paviršiuje, jį uždengiame dirvožemio sluoksniu, kurio storis turėtų būti 3-5 cm ir paskirstome visu paviršiumi taip, kad padengtume visą šlaito plotą.

●        Atlikus sutvirtinimo darbus šlaitą galima apsėti žolių sėklomis, kurių lyginamasis santykis turėtų būtų 30 g/m². Mūsų atveju mes neturėjome laiko laukti, kol žolė užaugs ir suleis savo šaknis, todėl pasirenkame kiek greitesnį būdą - ant geotinklo ir plono dirvožemio sluoksnio klojame jau paruoštus ritininės vejos velėnos gabalus.

Ir tai yra paskutinis šlaito sutvirtinimo darbas, kurį atliekame mes. Toliau viskas gamtos rankose - besipindamos su raizgia geotinklo struktūra žolių šaknys įsišaknys šlaito paviršiuje, taip sustiprindamos viršutinį grunto sluoksnį, tuo pačiu ir visą šlaitą.

Dar keletas patarimų:

 

• Skersai šlaito geotinklo įrenginėti negalima;
• Po liūčių, atsiradus išplovoms, dar nesutvirtėjus žolės dangai, šias vietas būtina užpilti grunto sluoksniu;
• Toks šlaito sutvirtinimas negalimas, jei ant šlaito krašto planuojamos didelės apkrovos, t.y., važinės ar bus laikomi automobiliai, kita sunki technika;
• Prieš pradedant šlaito tvirtinimo darbus, nepakenktų konsultacijos su landšafto, geosintetikos bei apželdinimo specialistais;

Kiek laiko užima šlaito sutvirtinimas

Visus šlaito tvirtinimo darbus atlikome per pusantros dienos. Dirbo du žmonės, kurie naudojo kastuvus, pačių pasigamintus medinius kuolelius, pirktus geotinklus bei ritininės vejos kilimus. Dėl šlaito specifikos ir dydžio nebuvo apsieita be „bobkatų". Jei šlaitas mažesnis, viską galima padaryti per vieną dieną ir apsieiti be „bobkatų", taip sumažinant darbų sąmatą.

Jei šlaito paviršiuje norime turėti ne žolę, o skaldą, akmenukus, mulčą, reikėtų naudoti geokorį. Jo veikimo principas lygiai toks pat kaip ir aukščiau paminėtų gaminių, skirtumas tas, jog korys dėl savo struktūros sulaiko didesnius svorius ir sluoksnių storius. Įrengimas įdentiškas - inkaravimo tranšėja viršuje bei tankus (tik metaliniais strypais) prismaigstymas prie šlaito paviršiaus:

Geokorys šlaito sutvirtinimui.

Geokorių būna įvairių, kaina ir techninės savybės skiriasi priklausomai nuo akučių dydžio, geokorio aukščio, techninės savybės taip pat skirtingos. Norint pasirinkti gaminį, kuris visiškai tenkintų lūkesčius, reiktų pasikonsultuoti su specialistais, kad būtų įvertintos visos svarbios aplinkybės. 

Skaldos sluoksnis šlaite.

Parengta remiantis UAB „Mosas" informacija