.png)
Kaip iki pavasario išlaikyti eglutę vazone?
Prieš Kalėdas prekybos centruose ir gėlių parduotuvėse padaugėja parduodamų įvairių spygliuočių sodinukų vazonuose - tai kėniai, kukmedžiai, baltosios ir kanadinės eglutės 'Conica', pušys ir kt. Daugelis žmonių juos perka, puošia, o po Kalėdų norėtų išlaikyti iki pavasario ir pasodinti lauke. Tai įmanoma, jei augalas bus tinkamai prižiūrimas kambaryje ir išneštas į poilsio vietą.
Spygliuotis vazone ir šilumoje žiemos metu - nenatūrali augalo būsena, bet ne per ilgam įmanoma. Reiktų vazoną su eglute statyti kuo toliau nuo šildymo prietaisų, ne ant šildomų grindų. Antra, augalas turėtų gauti pakankamai drėgmės - kas antrą dieną rekomenduojama apipurkšti spyglius vandeniu, bet nereiktų augalo pernelyg gausiai laistyti - gruntas vazone turi būti vos drėgnas. Kambaryje laikomas spygliuotis neturi pradėti leisti ūglių, todėl nereiktų jo pirkti pernelyg anksti, geriausia, jei šilumoje augalas pabus ne ilgiau kaip 2-3 savaites.
Po švenčių vazoną su spygliuočiu reikia išnešti į vėsią ir šviesią patalpą, kur palaikoma nuo 0 iki +5 laipsnių C temperatūra, retsykiais palaistyti, tik tiek, kad žemė visai neišdžiūtų. Deja, tokią patalpą retai kas turi ir retai kas sugeba Kalėdų spygliuotį išlaikyti iki sodinimo lauke.
Kalėdų eglutę vazone gali pražudyti ne tik netinkamos sąlygos, bet ir sodinant į vazoną nukirptos smulkios šaknys. Todėl įsigyjant medelį reiktų paklausti, kiek laiko jis auga vazone.
Tik pasibaigus šalčiams ir atšilus žemei, galima spygliuotį sodinti lauke. Labai svarbu, kad nenatūraliai augusios į gruntą pasodintos eglutės nenudegintų aštrūs pavasarinės saulės spinduliai. Sodinti reikia apsiniaukusią dieną, jei vieta apšviečiama saulės, augalą pridengti agroplėvele ar eglių šakomis.
Jeigu turite tinkamas sąlygas, galima Kalėdoms pirkti įdomesnį spygliuotį, pavyzdžiui, eglutę su gelsvais spygliukais. Jos brangesnės, bet paprastai jos neruošiamos specialiai Kalėdoms ir šaknys nebūna apkarpytos.
Lietuvos rinkoje pasirodė baltosios (Picea glauca), arba populiariai vadinamos kanadine eglute, forma 'Aurea'. Tai dažnai pas mus spygliuočių grupėse auginamos mažytės baltosios eglutės 'Conica' giminaitė su aukso geltonumo spygliais šakelių viršūnėse.
Miniatiūrinė, per 15 metų teužauga vos iki 1,5 - 2 metrų, labai kompaktiška ir atspari mūsų žiemoms 'Conica' forma plačiai išplito Lietuvoje. Gali būti, kad ne mažiau populiarumo sulauks ir geltonspyglė jos sesė.
Kanadinė arba baltoji eglė pirmą kartą buvo atrasta 1904 metais Kanadoje prie Logano ežero, kalnuose, iš kur paplito po visą pasaulį. Žinoma apie 20 dekoratyvinių kanadinių eglučių formų. 'Conica' formos mėgsta augti šviesioje vietoje, vidutinio derlingumo priesmėlio ar priemolio dirvoje, atsparios šalčiams, užterštam orui. Patogios dėl savo mažų apimčių ir didelio dekoratyvumo, tinka auginti praktiškai bet kur - spygliuočių grupėse, šalia gėlynų, takų. Priežiūra nesudėtinga, nes žiemai dengti nereikia. Snieguotą žiemą jos visu ūgiu pasislepia po sniegu. Kad neparuduotų spygliai, pavasarį joms reiktų sudaryti šešėlį, laistyti kai sausa, ypač gausiai prieš žiemą. Dėl tręšimo yra įvairių nuomonių. Vieni laiko, jog spygliuočių tręšti visai nereikia, nes auga labai lėtai ir maisto medžiagų pakanka dirvoje. Kiti mano, kad pavasarį reiktų patręšti kompleksinėmis trąšomis, vasaros viduryje - kalio ir fosforo. Matyt, tą gali spręsti pats augintojas, bet pažymėtina, kad būtent kanadinės eglutės nepakenčia azoto pertekliaus. Bet kuriuo atveju pirmaisiais metais tręšti nereikia.
