Klausimas: Man priklauso žemės sklypas, esantis saugomoje teritorijoje. Ar galiu jame statyti gyvenamąjį namą? Kažkada nurodytame žemės sklype buvo sodyba, tačiau šiuo metu ji nėra išlikusi.

Atsako Vita Neverauskaitė, advokatė

Pagal LR saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., statybos saugomoje teritorijoje gali būti vykdomos esamoje sodyboje, o jeigu yra situacija, kad sodybos dėl objektyvių priežasčių nebėra, tada buvusios sodybos vietoje, tame sklype, kur buvo gyvenamasis namas.

Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 nurodyta, jog (esama) sodyba - nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais). Galima teigti, kad esama sodyba - žemės sklypas su pastatytu gyvenamuoju namu ir priklausiniais.

Buvusi sodyba - tai tokia sodyba (žemės sklypas su pastatytu gyvenamuoju namu ir priklausiniais), kuri buvo, ir šiuo metu jos visai nebėra, tai yra, nėra užstatyto žemės sklypo (yra tik išlikęs sodybos žymėjimas archyviniuose vietovės planuose arba žemėlapiuose, arba nėra jokių duomenų, kad net reikia imtis ypatingosios teisenos ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą).

Taigi, jeigu Jums priklausančiame žemės sklype, esančiame saugomoje teritorijoje, buvo sodyba, galimybė buvusios sodybos vietoje statyti gyvenamąjį namą yra.

Jeigu nėra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, sodyba nėra pažymėta vietovės ar kituose planuose, tikslu atkurti buvusią sodybą Jums reikės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad Jums priklausančiame žemės sklype, esančiame saugomoje teritorijoje, buvo sodyba, nustatymo.
Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:
1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;
2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;
3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. normą pažymėjo, kad, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, teisiškai reikšmingos aplinkybės (yra išlikusių pastatų ir ar sodų liekanų, sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose) yra duomenys, apibrėžiantys pačią sodyba, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas (Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., CK 4.12 str. 4.13 str. 2 d. 4.19 str.);

Tuo atveju, kai nustatoma, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, nėra buvę gyvenamojo namo - pagrindinio sodybos objekto ir pareiškėjui dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir ar sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas. Priešingu atveju susidarytų situaciją, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios.