Raganės - tai vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos daugiamečiai puskrūmiai arba krūmai, natūraliai gamtoje augantys vidutinio klimato juostoje, tačiau daugiausia sutinkama šiauriniame pusrutulyje. Pas mus šie augalai auginami dekoratyvinėje gėlininkystėje bei įvairių pastatų, tvorų, balkonų apželdinimui. Raganė savo lapija ir žiedais ne tik pagražina aplinką, bet gali pridengti ir paslėpti negražius statinius, susandėliuotas statybines ar kitas medžiagas.Iš vijoklinių augalų raganės gali vadintis didžiausia sodo puošmena, nes nė vienas vijoklinis augalassavo žiedais ir jų įvairiaspalviškumu negali su jomis susilyginti. Raganių gausus ir ilgas žydėjimas užsitęsia nuo liepos pabaigos iki rudens šalnų.

Dauguma raganių rūšių žiemojimui mūsų sąlygomis yra atsparios, tačiau kai kurių veislių raganės yra lepios, todėl įsigyjant augalą reikėtų pasidomėti apie jo atsparumą šalčiui, ir tokią veislę žiemai būtina pridengti. Raganės gerai auga saulėtoje vietoje, bet geriausiai - vietose, kurių nepasiekia vidurdienio saulė. Norint gausaus žydėjimo neauginkite raganių pavėsingose vietose.

Dirva raganėms ir jos paruošimas

Dirvai raganės nėra labai reiklios, jos auga bet kokioje kultūrinėje dirvoje, tačiau nepakenčia molingos, sunkios žemės. Nemėgsta ir vandens pertekliaus, ypač reikėtų saugoti nuo pavasarį ir rudenį nenutekančių ir užšąlančių vandenų.Raganės puikiaiauga ir gausiai žydi auginamos purioje, humusingoje ir tinkamai drėgnoje dirvoje. Jeigu dirva pas jus molinga, patartina ją pagerinti kompostinėmis žemėmis, perpuvusiu mėšlu ir smėliu santykiu į 1 kv. metrą 20 kg/10 kg. Jei dirva lengva, užtenka ją pagerinti tik kompostinėmis žemėmis ar perpuvusiu mėšlu.

Raganių sodinimas ir priežiūra

Tinkamiausias raganių sodinimo laikas yra  pavasarį, nes tada jos geriau prigyja, tačiau jeigu nepasodinote šiuo metų laiku, nenusiminkite, - galite sodinti ir rudenį, tik svarbu nepavėluoti, nes pasodinti augalai turi spėti įsišaknyti. Rudeninį sodinimą atlikite pirmoje rugsėjo pusėje. Prieš  sodinimą patikrinkite sodinamo augalo šaknis: apdžiūvusias, pažeistas puvinio ar ligos nukirskite sekatoriumi ar nupjaukite. Sodindami būtinai patrumpinkite ir antžeminę augalo dalį. Sodinimo vietoje dirvą reikia gerai išpurenti, kad nebūtų supuolusios žemės gabalų ar grumstų, o sodinamo augalo šaknys atsigultų ir būtų apklotos kiek įmanoma smulkesniu dirvos sluoksniu. Raganės sodinamos 5-10 cm gylyje ir tuoj pat palaistomos. Tinkamai pasodinus raganę, rezultatų ilgai laukti nereikės, nes labai greitai pasirodys nauji stiebeliai.Pasirodžius pirmiesiems stiebeliams juos reikia nukreipti prie atramų ir pririšti.

Auginant raganes atminkite, kad jų dekoratyvumas didele dalimi priklauso nuo tinkamo ir savalaikio genėjimo. Negenimų augalų apatinė dalis auga tik vienu stiebu, o žiedai kraunami  viršūninėje augalo dalyje. Tinkamu genėjimu galimas ir antras žiedų krovimas, nes nukirpus baigiantį žydėti žiedą, augalas tuojau ruošiasi žydėti pakartotinai.

Raganių dauginimas

Raganės yra dauginamos sėklomis, gyvašakėmis, kerelių atidalijimu ir atlankomis. Dauginant sėklomis jas galima nuimti iki kitų metų pavasario, nes raganės savo nunokusių vaisių neišbarsto. Ant augalo išsilaikiusias sėklas galima nurinkti kovo - balandžio mėnesį. Net nuimtos pavasarį sėklos sudygsta neprasčiau negu pirktos specializuotoje parduotuvėje sertifikuotos sėklos. Sėti patartina į dėžutes, vėliau reikia išpikuoti (pasirodžius pirmam tikrajam lapeliui). Daigynui parenkama lengva dirva ir dieną pavėsinga vieta. Daigai vienas nuo kito sodinami 20-25 cm atstumu. Vasaros metu sodinukus reikia papildomai patręšti du tris kartus. Po dviejų metų paaugusius sodinukus jau galima sodinti į pastovią auginimo vietą.

Dauginant gyvašakėmis tinkamiausias dauginimui laikas yra birželio pabaiga ar liepos pradžia. Nukirptos gyvašakės geriau įsišaknyja šiltame inspekte, šiltnamyje ar ant palangės. Tačiau norint, kad jūsų gyvašakės greitai įsišaknytų, jas reikėtų 8-10 valandų pamirkykite įsišaknijimą skatinančiame skystyje.  Taip pamirkytos gyvašakės įsišaknis žymiai geriau, greičiau ir gausiau.

Dauginant kerelių atidalijimu tinkamiausi yra 5-6 metų kerai. Atidalijimui geriausias laikas -  pavasarį arba rudenį. Prieš atidalijimą augalo keras yra iškasamas, padalijamas į keletą dalių ir pasodinamas į augimo vietą. Jeigu norite atidalinti tik dalį kero paliekant jo motininę dalį augti vietoje, iš vienos augalo šaknų pusės tiesiog atkirskite dalį kero kastuvu ir šią dalį iškaskite. Šis dauginimo būdas yra pranašesnis prieš jau aprašytus dauginimo būdus, nes pasodinta kero dalis netrukus išleidžia naujus ūglius ir greitai pražysta, tačiau jis gali paveldėti motininio kero ligas. Todėl prieš dauginant tokiu būdu reikia įsitikinti, ar šie raganės kerai neserga kokiomis nors ligomis.

Dauginant atlankomis vasaros pradžioje šalia augalo iškasamas griovelis, ūglis ištiesinamas ir pritvirtinamas. Pritvirtintos vietos užberiamos žeme. Per vasarą reikia saugoti, kad neperdžiūtų. Tokiu būdu atlankos įsišaknija gana greitai. Pavasarį jas jau galima sodinti į nuolatinę vietą.

Raganių ligos

Viena pagrindinė ir pavojingiausia raganių liga - stiebų vytulys. Jos pažeisti stiebai nulinksta, lapai vysta ir džiūsta. Gali sunykti visas augalas.Ką tokiu atveju reikia daryti? Ogi pažeistus stiebus reikia šalinti. Krūmus būtina apipurkšti fungicidais, irtai geriausia daryti profilaktiškai keletą kartų per sezoną.

Algis Mačiukas

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.