Sodo sklypo planavimas

Ką sodinti sklype, dažniausiai sprendžiama gana paprastai: norisi kelių obelų, kriaušės, vyšnių, šiltnamio, braškių ir vietos daržovėms. Popieriuje visa tai lengvai telpa net šešiuose aruose. Problemos prasideda vėliau, kai medžių lajos susijungia, daržas atsiduria šešėlyje, o tarp šiltnamio, vaiskrūmių ir lysvių nebelieka patogaus praėjimo.

Planuojant sodą reikia matyti ne pasodintą dvimetį sodinuką, o po dešimties metų užaugusį medį. Žemaūgė obelis gali užimti kelių metrų pločio plotą, o aukštaūgės obels laja išsiplėsti iki 6–8 metrų. Todėl svarbu ne tai, kiek sodinukų šiandien galima sutalpinti, bet kiek suaugusių medžių sklype gaus pakankamai šviesos ir netrukdys vieni kitiems.

Kiek vaismedžių iš tikrųjų reikia

Pirmiausia verta apsispręsti, kokio derliaus iš sodo tikimasi. Viena suaugusi obelis derlingais metais gali užauginti 50–100 kg ar dar daugiau vaisių. Tokio kiekio šeimai dažnai visiškai pakanka, o dalis obuolių lieka nesunaudota. Mažame sklype naudingiau auginti kelias skirtingu laiku nokstančias veisles negu daug vienos veislės medžių.

Vasarinių veislių obuoliai vartojami netrukus po nuskynimo, nes ilgai nesilaiko. Rudeninius galima išsaugoti kelias savaites ar mėnesius, o tinkamai parinktų žieminių veislių derlius išlieka iki žiemos pabaigos ar pavasario. Panašiai galima paskirstyti kriaušių, slyvų ir kitų vaismedžių derėjimo laiką. Taip vaisiai sunoksta palaipsniui ir nereikia per kelias savaites sudoroti viso sodo derliaus.

Reikia įvertinti ir apdulkinimą. Dauguma obelų, kriaušių ir trešnių geriau dera šalia augant kitai tuo pačiu metu žydinčiai suderinamai veislei. Kai kurios vyšnios ir slyvos yra savidulkės, kitos be apdulkintojo užmezga mažai vaisių arba visai nedera. Antro medžio tame pačiame sklype gali neprireikti, jeigu tinkama veislė auga kaimynystėje, tačiau tai reikia žinoti, o ne numanyti.

Kai sklypas mažas, galima rinktis vieną medį, į kurio lają įskiepytos kelios veislės. Toks sprendimas padeda užtikrinti apdulkinimą ir leidžia iš vieno medžio gauti skirtingu laiku sunokstančių vaisių. Tačiau kelių veislių medis reikalauja atidesnio genėjimo, nes viena įskiepyta šaka gali augti stipriau ir ilgainiui nustelbti kitas.

Atstumą lemia poskiepis

Sodo tankumo negalima nustatyti vien pagal tai, ar sodinama obelis, kriaušė ar slyva. Tos pačios veislės obelis, įskiepyta į skirtingus poskiepius, gali užaugti kaip nedidelis 2–3 metrų medis arba išplėsti kelių metrų aukščio ir pločio lają.

Aukštaūgėms obelims bei kriaušėms paprastai paliekami 5–7 metrų tarpai. Vienam tokiam medžiui ilgainiui gali prireikti 25–40 kvadratinių metrų ploto. Pusiau žemaūgiai vaismedžiai dažniausiai sodinami maždaug kas 3–4 metrus, o žemaūgiai – kas 1,5–3 metrus. Tikslus atstumas priklauso nuo poskiepio, veislės augumo ir pasirinktos lajos formos.

Vyšnioms ir slyvoms dažniausiai reikia 3–4 metrų tarpų, augesnėms trešnėms – 4–5 metrų. Kompaktiškos veislės gali augti tankiau, tačiau vien užrašo „žemaūgė“ sodinuko etiketėje nepakanka. Perkant reikia sužinoti poskiepio pavadinimą ir numatomą suaugusio medžio aukštį.

Žemaūgiai vaismedžiai greičiau pradeda derėti, juos lengviau genėti ir nuskinti vaisius. Tačiau jų šaknys yra seklesnės, todėl medžiams dažniau reikia atramų, laistymo ir derlingesnio dirvožemio. Aukštaūgis medis ilgiau auga iki pirmojo rimto derliaus, bet vėliau gali derėti kelis dešimtmečius ir yra atsparesnis trumpalaikei sausrai.

Plokščios vaismedžių lajos

Kai trūksta vietos, vaismedžius galima formuoti viena plokštuma prie tvoros, sienos ar atraminių vielų. Šakos nukreipiamos į šonus ir pririšamos prie horizontalios atramos, o į sklypo vidų augantys ūgliai trumpinami arba pašalinami. Taip suformuotas medis gali užimti mažiau negu metrą pločio.

Plokščia laja nereiškia, kad medį galima pasodinti prie sienos ir palikti augti. Formuoti pradedama nuo jaunų, dar lengvai lenkiamų šakų, o genėti ir rišti tenka kasmet. Apleistas medis per kelis sezonus praranda suplanuotą formą.

Prie pietinės ar pietvakarinės sienos galima auginti daugiau šilumos reikalaujančias kriaušes, slyvas ar persikus, nes siena dieną įšyla ir vakare atiduoda sukauptą šilumą. Tačiau prie pastato dažnai būna sausesnė žemė, todėl reikia numatyti laistymą. Medžio taip pat negalima sodinti visai prie pamatų ar po plačiu stogo karnizu, kur jo nepasiekia lietus.

Kodėl negalima tankinti nuolatiniais augalais

Pirmaisiais metais tarpai tarp jaunų vaismedžių atrodo beprasmiškai dideli. Dėl to tarp jų dažnai prisodinama serbentų, agrastų ar kitų daugiamečių augalų. Po kelerių metų vaismedžių lajos pradeda užstoti šviesą, tačiau vaiskrūmių jau gaila atsisakyti. Taip palaipsniui susidaro tankus, sunkiai prižiūrimas sodas.

Kol medžiai maži, laisvoje žemėje geriau auginti daržoves, braškes, vienmetes gėles arba sideralinius augalus. Juos nesunku pašalinti, kai lajos išsiplečia. Arti vaismedžių kamienų nereikėtų intensyviai kasti žemės ar auginti daug maisto medžiagų ir vandens reikalaujančių kultūrų.

Per tankiame sode sumažėja ne vien derlius. Po lietaus ilgiau neišdžiūsta lapai, vainiko viduje trūksta oro, todėl susidaro palankesnės sąlygos rauplėms, puviniams ir kitoms ligoms. Vaisiai prasčiau nusispalvina, o norint pasiekti medžio vidų tenka stipriai genėti. Laiku paliktas papildomas metras vėliau gali būti vertingesnis už dar vieną sodinuką.

Kur skirti vietą daržui

Daržui reikėtų atiduoti vieną geriausiai apšviestų sklypo dalių. Pomidorams, agurkams, paprikoms ir daugumai kitų daržovių reikia mažiausiai šešių valandų tiesioginės saulės per dieną. Aukšti vaismedžiai sodinami taip, kad jų šešėlis nekristų ant lysvių didžiąją dienos dalį.

Lietuvoje saulė juda pietine dangaus puse, todėl aukštesnius medžius ir statinius racionaliau telkti šiaurinėje sklypo dalyje. Žemesnės daržovės, braškės ir gėlynai gali būti sodinami piečiau. Tačiau reikia įvertinti kaimyninius pastatus bei medžius – vien pasaulio krypčių plane nepakanka.

Mažame darže neverta mėginti auginti visko. Bulvės, kopūstai, moliūgai ir cukinijos užima daug vietos, o jų produkcija palyginti nebrangi. Didesnę naudą iš mažo ploto gali duoti pomidorai, agurkai, prieskoniniai augalai, salotos, vijoklinės pupelės ir kelis kartus per sezoną sėjami ridikėliai.

Agurkus bei pupeles galima auginti ant vertikalių atramų, tačiau jos neturėtų užstoti žemesnių augalų. Pakeltos lysvės palengvina priežiūrą ir leidžia pagerinti prastą dirvožemį, tačiau jų žemė vasarą greičiau išdžiūsta. Vertikalios braškių talpyklos taupo vietą, bet reikalauja dažno laistymo, o žiemą jų šaknys greičiau peršąla.

Kasmet verta pasižymėti, kur augo bulviniai, kopūstiniai, moliūginiai ir ankštiniai augalai. Tos pačios šeimos daržovių nereikėtų nuolat sodinti į tą pačią lysvę. Sėjomaina nepadarys augalų visiškai atsparių ligoms, tačiau sumažins vienoje vietoje besikaupiančių ligų sukėlėjų bei kenkėjų poveikį.

Kiek sodo telpa šešiuose aruose

Šeši arai yra 600 kvadratinių metrų, tačiau tai nėra sodinimui skirtas plotas. Namas su terasa gali užimti 100–150 kvadratinių metrų, įvažiavimas ir takai – dar kelias dešimtis. Vietos taip pat reikia poilsiui, ūkinei daliai, šiltnamiui ir kompostui. Vaismedžiams bei daržui neretai lieka mažiau negu pusė sklypo.

Tokiame plote galima auginti kelias žemaūges arba pusiau žemaūges obelis, vieną ar dvi kriaušes, keletą slyvų, vyšnių ar trešnių ir nedidelį uogyną. Tačiau šešios aukštaūgės obelys, dvi kriaušės ir dar keli kaulavaisiai po penkiolikos metų užimtų beveik visą sklypą. Senos rekomendacijos šešiuose aruose sutalpinti keliolika vaismedžių dažniausiai neįvertina namo, automobilių stovėjimo vietos ir šiuolaikinio poilsio zonos poreikio.

Keturių arų sklype aukštaūgį medį verta sodinti tik tuomet, kai sąmoningai norima didelės lajos ir šešėlio. Derliui racionaliau rinktis žemaūgius vaismedžius, kolonines ar plokščiai formuojamas lajas. Uogakrūmius galima išdėstyti palei sklypo ribas, tačiau jų nereikėtų prispausti prie tvoros. Prie krūmo turi būti galima prieiti genėti, ravėti ir skinti uogas.

Planuoti pagal žadamą derlių kilogramais taip pat sudėtinga. Suaugusi obelis gali užauginti 50–100 kg obuolių, slyva – 20–50 kg, vyšnia – 10–30 kg, tačiau atskirais metais rezultatai smarkiai skiriasi. Derlių keičia pavasario šalnos, apdulkinimas, medžio amžius, genėjimas, ligos ir net ankstesnių metų derėjimas. Tokie skaičiai tinka tik apytikriam poreikiui įvertinti.

Poilsio ir vaikų vieta

Poilsio aikštelei nebūtina skirti visiškai šešėliuotos vietos. Lietuvišką pavasarį ir rudenį joje norisi saulės, o karštomis vasaros dienomis reikalingas pavėsis. Todėl praktiškas sprendimas yra terasa ar aikštelė, kurią nuo vidurdienio saulės pridengia medis, pergolė arba reguliuojamas tentas.

Iš poilsio vietos turėtų atsiverti tvarkingiausia sklypo dalis – veja, gėlynas, dekoratyviniai krūmai ar vandens telkinys. Komposto dėžę, inventoriaus vietą ir atliekų konteinerius galima pridengti lengva sienele, gyvatvore arba vijokliniais augalais. Tačiau uždanga neturi trukdyti prie jų privažiuoti karučiu.

Vaikų aikštelę geriausia įrengti ten, kur ji matoma pro namo langus arba iš terasos. Supynėms reikia palikti laisvą zoną judėjimo kryptimi, o smėlio dėžės nereikėtų statyti po vaismedžiu, nuo kurio krinta vaisiai ir lapai. Aikštelė turi būti atitraukta nuo įvažiavimo, vandens telkinio, šiltnamio ir ūkinės zonos. Pavėsį galima sukurti tentu, todėl dėl jo nebūtina vaikų vietos įsprausti po senu medžiu.

Ūkinė zona, šiltnamis ir kompostas

Ūkinėje zonoje laikomi įrankiai, žoliapjovė, laistymo žarnos, trąšos ir derliaus dėžės. Ji turėtų būti lengvai pasiekiama iš daržo ir nuo įvažiavimo. Jeigu kiekvieną maišą žemių ar šakų ryšulį teks nešti per terasą, net gražiausias planas kasdien bus nepatogus.

Prie pašiūrės ar sandėliuko naudinga įrengti tvirtą pagrindą, ant kurio galima pastatyti karutį, plauti įrankius ir laikinai sukrauti medžiagas. Ūkinę dalį nuo poilsio zonos galima atskirti pačiu pastatu, medine sienele ar krūmų eile. Tanki uždara gyvatvorė nėra vienintelis sprendimas – ji pati užima nemažai vietos ir reikalauja nuolatinės priežiūros.

Šiltnamiui parenkama saulėta, neužmirkstanti vieta. Aplink jį paliekamas priėjimas plėvelei, polikarbonatui ar stiklui valyti ir remontuoti. Reikia iš anksto numatyti, iš kur bus imamas vanduo. Šiltnamį pastačius tolimiausiame sklypo kampe, kasdienis laistymas greitai tampa varginantis.

Komposto dėžė patogiausia netoli daržo ir ūkinės zonos. Visiškai atviroje saulėje kompostas greitai išdžiūsta, o užmirkstančioje vietoje pradeda stigti oro. Geriausiai tinka dalinis pavėsis ir sąlytis su gruntu. Dėžės nereikėtų prispausti prie medinės pastato sienos ar statyti tiesiai po kaimynų langais. Prie jos turi likti vietos atvežti atliekas ir išimti subrendusį kompostą.

Sklypo planas nėra vien piešinys

Prieš sodinant reikia išmatuoti sklypą ir pažymėti namą, kitus statinius, tvoras, įvažiavimą, esamus medžius bei požemines komunikacijas. Plane svarbios pasaulio kryptys, tačiau dar naudingiau bent vieną dieną stebėti, kaip per sklypą juda pastatų ir medžių šešėliai. Vieta, kuri ryte atrodo saulėta, po pietų gali visiškai atsidurti namo šešėlyje.

Taip pat verta pažymėti žemiausias vietas, kuriose po lietaus kaupiasi vanduo. Jose netiks vaismedžiai, kurių šaknys jautrios užmirkimui, tačiau gali augti drėgnesnę dirvą mėgstantys augalai. Jeigu visame sklype ilgai laikosi vanduo, prieš sodinant reikia spręsti paviršinio vandens nuvedimą ar drenažą.

Popieriuje suplanuotos ribos perkeliamos į vietą kuoliukais ir virve. Pažymėjus būsimos terasos, šiltnamio, lysvių bei takų kontūrus iš karto matyti, ar liko pakankamai praėjimo, ar atsidarys durys ir ar tarp objektų pravažiuos karutis. Tokio patikrinimo metu paaiškėja klaidos, kurių nedideliame brėžinyje galima nepastebėti.

Plano nereikėtų išmesti baigus sodinti. Jame galima žymėti vaismedžių veisles ir poskiepius, požeminių kabelių bei vamzdžių vietas, naujus sodinius ir daržovių sėjomainą. Po kelerių metų toks planas tampa praktišku sklypo dokumentu, ypač kai tenka remontuoti vandentiekį, įrengti laistymo sistemą arba prisiminti, kokia obels veislė auga sodo pakraštyje.

Gerai suplanuotas sodas nėra tas, kuriame panaudotas kiekvienas laisvas kvadratinis metras. Jame augalams pakanka šviesos, tarp medžių ir lysvių galima patogiai judėti, o ūkiniai darbai netrukdo poilsiui. Keli tinkamai parinkti vaismedžiai ir racionalus daržas dažniausiai duoda daugiau naudos negu tankiai apsodintas sklypas, kurį po kelerių metų tenka iš naujo pertvarkyti.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.