Anksčiau ar vėliau beveik kiekvienam kyla mintis įsigyti naminį gyvūnėlį. Ar tai vaikystės svajonė, ar noras įtikti savam vaikui, vienatvė ar saugumo poreikis, bet kuri naminio gyvūnėlio atsiradimo namuose priežastis yra rimtas pagrindas kitomis akimis pažvelgti į savo gyvenimo būdą ir į savo būstą.

Jūsų namai taps namais ir Jūsų numylėtiniui, todėl reikia paruošti juos (butą, namą, kiemą, sodą) naujakurio atsiradimui.

BUTE

Jeigu gyvenate dideliame mieste, retai būnate gamtoje ir 90 procentų laiko sukatės 40-60 kvadratinių metrų blokinio namo bute, vis tiek išlieka galimybė įsigyti augintinį. Tik dėl mažo buto neverta atsisakyti bendravimo su naminiu gyvūnėliu, ypač jeigu vaikas apie jį seniai svajoja. Paprasčiausiai reikia iš anksto apgalvoti savo buto interjerą, apdailą ir būsimą vietą augintiniui.

Su "mažų gabaritų" gyventojais problemų truputį mažiau. Vėžliukas nereikalauja ypatingo būsto pritaikymo: svarbiausia, kad tik būtų laiku maisto ir dėmėsio.

Žiurkėnai, jūros kiaulytės ir kiti graužikai turi turėti slėptuvę (padarykite ką nors panašaus narvelyje) ir jiems reikia dažnai keisti pjuvenas (šie naminiai gyvūnėliai skleidžia stiprų kvapą).

Žiurkėnas suteikia daug džiagsmo vaikams

Kartais interjeras (dideli žiemos sodai, naminės oranžerijos, kartais bibliotekos ir kabinetai) įtakoja kanarėlių, papūgų, žuvyčių ar reptilijų "atsiradimą". Be abejo, žiemos sode puikiai tinka narvelis su kanarėle (jo negalima statyti skersvėjuotose ir karštose vietose). Terariumas taip pat dera egzotiniais augalais apstatytame kamputyje. "Įliejant" paukščius, žuvytes, reptilijas į interjerą, svarbiausia neužmiršti - jie gyvena ne tik tam, kad papuoštų jūsų namus, jiems reikia dėmėsio, rūpestingos priežiūros, nemažai pinigų veterinarinei priežiūrai ir kokybiško maisto.

Sudėtingiau, kai name (bute) gyvena katė arba šuo. Atliekant remontą ar kuriant būsto interjerą, reikėtų iš anksto įvertinti pasirenkamas spalvas ir tekstūras: sienos, minkšti baldai turėtų būti neteplūs (ant margų audinių ne taip matysis gyvūno plaukai). Jei  aplinkos ir gyvūmo kailio spalvos kontrastingos, plaukai matysis iškart ir reikės dažniau valyti. Jei minkšti baldai apsaugoti nuimamais užvalkalais (geriau, jeigu jie yra šviesios spalvos), lengviau išlaikyti baldus švarius. Bet kilimus geriau rinktis tamsesnių spalvų. Grindų dangą patartina rinktis lengvai valomą: geriau, jei grindys bus medinės, išklotos plytelėmis ar linoleumu. Ant tamsių grindų nagų žymės matysis kur kas aiškiau. Reikėtų įvertinti tapetų klijų ekologiškumą ir netoksiškumą (gyvūnai kartais mėgsta nugraužti jų gabalėlį). Tai taikytina ir kitomss apdailos medžiagoms.

Kai name (bute) gyvena katė, būtina iš karto ją pripratinti prie vietos, kur galima galąsti nagus. Jei gaila baldų ir durų staktų, tai speciali gerai pritvirtinta lentjuostė ar tikro medžio fragmentas (originalus miško elementas būsto interjere) išgelbės situaciją. Puikiai atrodys įdomus gobelenas: svečius nustebinsite savo fantazija, o katė turės vietą laipiojimui - tai apsaugos užuolaidas svetainėje ir miegamajame. Beje, specialių stovų nagams galąsti galima įsigyti gyvūnėlių priežiūros reikmenų parduotuvėse, tik jie ne visada pritampa prie interjero. Pasitelkus fantaziją, juos galima "apvilkti" ir priderinti prie namų spalvinės gamos.

Jei bute gyvena šuo, tai vieta bute jam turi būti parinkta ne mažiau atidžiai. Šuo ant savo mėgiamo kilimėlio (gerai, jei jo spalva dera, pavyzdžiui, su bendru koridoriaus interjeru) turi niekam netrukdyti. Ši " teritorija" turi būti tik jo ir čia augintiniui turi būti ramu. Vieta toli nuo šildymo prietaisų ir skersvėjo.Šuns guolis turėtų būti iš tokios medžiagios, kad jį būtų galima išskalbti ar išvalyti.

Kai namuose turite augintinių, pagalvokite apie naminius augalus  - gyvūnai mėgsta pakramtyti šakeles ar lapelius, o kai kurios gėlės gali būti nuodingos gyvūnams (tokiu atveju jų laikymo vieta turėtų būti nepasiekima gyvūnams). Tam, suradus tinkamą vietą, galima pastatyti dėžę su žole, kuri gali tarnauti ir dekoratyviu akcentu.

Ypatingą dėmesį reikia skirti buitinei chemijai: ji turi būti laikoma nepasiekiamoje nepasiekiama ir naminiams gyvūnams, ir vaikams.

Dekoratyviniai triušiukai. Stambios rūšys tokiam tikslui netinks, tačiau nykštukiniai ir vidutiniai - pakankamai populiarūs augintiniai ir namuose, ir butuose. Aišku, geriausia triušiuko auginimo vieta - sodas (vasarą), tačiau ir bute jis gali gyventi pakankamai komfortiškai. Narvelis turi būti pakankamai erdvus, kad į jo vidų patektų tyro oro ir šviesos, reguliariai valomas. Dabar galima pasirinkti tinkamiausią iš daugybės siūlomų specialių narvelių. Narvelis turi būti statomas vėsioje ir ramioje vietoje (nerekomenduojama jį statyti ten, kur patenka tiesioginiai saulės spinduliai, prie radiatorių, prie durų, skersvėjyje). Narvelio dugną išklokite medžio drožlėmis arba specialiu presuotu kraiku (negalima tiesti laikraščių ar kitų popierių). Nestatykite narvelyje stiklinių indų, nes triušiai juos gali sudaužyti ir susižeisti.

BALKONE

Įrengti erdvų narvelį ar mini-voljerą triušiui galima ir buto balkone. Pagrindinės sąlygos: saulė turi apšviesti ne visą narvelio teritoriją - triušis turi turėti galimybę pasišildyti saulutėje ir pailsėti pavėsyje, be to, narvelio neturi pasiekti lietus.

Mini-voljeras daromas iš medžio ir aptraukiamas metaliniu tinklu (30 x 30 dydžio akutės). Šoninės ir galinė voljero sienos daromos iš obliuotų lentų, nepaliekant tarpų. Tegu triušis pats pasirinks kamputį tuštinimuisi. Vienoje iš šoninių sienų įrengiamos durelės.

KIEME

Gamta - patys geriausi "namai" gyvūnui. Jūsų numylėtiniui labai pasisekė, jei turite namą užmiestyje arba sodą. Tačiau ir kieme (sode) reikalingos ypatingos sąlygos gyvūno būstui. Jei sodyba aptverta gera aukšta tvora su betoniniais pamatais (šuo neišsikas landos), kieme šuo gali būti ir palaidas. Tokiu atveju ant vartų turi būti įspėjimas, vartai rakinami ir naktį apšviečiami.

Voljerai

Statomi arba laikini voljerai (triušiams, graužikams), arba nuolatiniai - didelių šunų laikymui ištisus metus.

Jeigu esate triušių mylėtojas ir turite galimybę sode jiems įrengti voljerą:

• įrenkite narvelį (voljerą) taip, kad triušis galėtų būti pavėsyje;
• narvas neturi būti atsuktas į tą pusę, iš kurios dažniau pučia vėjas;
• nepatartina laikyti triušio lauke, kai temperatūra minusinė.

Jei kalbame apie šunį (o jis - "pagrindinis" gyvūnas užmiesčio name, mūsų draugas ir gynėjas), tai geresnės vietos negu voljeras jam ir nesugalvosi. Tačiau nereikia galvoti, kad išvejate šunį į lauką, priešingai - šuniui gerai gryname ore, tik reikia apsaugoti jį nuo skersvėjų.

Todėl svarbu paskirti tinkamą  vietą voljerui:

• vieta turi būti sausa (geriausia ant nedidelio pakilimo)
• iš šios vietos šuo turi matyti didelę teritorijos dalį ir pagrindinį įėjimą į namą. Šuo stengsis kontroliuoti juos ir saugos jus ir jūsų turtą. Tuo pačiu tai leis šeimininkams ir šuniui jausti nuolatinį ryšį vienam su kitu.
• atvira voljero dalis nukreipiama: šiauriniuose rajonuose - į pietus; pietiniuose rajonuose - į pietryčius arba pietvakarius; vidutinėse platumose - į pietryčius. Net pietiniuose rajonuose neleistina voljero fasadą nukreipti į šiaurę.
• gerai būtų, jei šalia voljero augtų didelis krūmas ar medis: jis sudarys pavėsį per vasaros karščius, apsaugos nuo vėjo ir dulkių. Pietiniams rajonams ideliai tiktų išsišakojęs medis, šiauriniams rajonams - aukštas, tankus krūmokšnis.

Voljeras turi būti erdvus, jame būtinai turi būti būda. Būda - medinė, gaminama iš dviejų sluoksnių lentų su šiltu užpildu, apkalta skarda (jei lentos neimpregnuotos). Būdos stilius turėtų derėti su namo stiliumi, tada kiemas atrodo dekoratyviau.

Corbis nuotr.

Optimalus būdos dydis - vietos lygiai tiek, kad šuo galėtų laisvai įeiti, apsisukti ir atsigulti. Būda neturėtų būti per didelė, tai ypatingai svarbu šaltuoju metų laiku (šuo žiemą jos neprisišildys, todėl į būdą reikia įdėti šiaudų ar šieno). Vidutinio dydžio šuniui statoma maždaug 50x30 cm dydžio.Vokiečių aviganio dydžio šuns būdos ilgis - apie 120 cm, plotis - 80 cm, aukštis - 90 cm. Landa apie 20 cm pakelta nuo grindų lygio.

Būdos stogas - nuimamas (taip lengviau tvarkyti būdą, ir, esant būtinybei, - dirbti veterinarui), vienšlaitis ar dvišlaitis, plokščias su nedideliu nuolydžiu ( šunys labai mėgsta naudotis i būdos stogu kaip stebėjimo punktu). Būdoje - gultas (truputį nuo žemės pakeltas medinis "padas" - bet ne ištisinis), čiužinys (gaminamas iš tvirto brezento pagal būdos dydį, idealus užpildas - grikių lukštų).

Voljero grindys turi būti nepralaidžios vandeniui, nedidelio šilumos laidumo, su nuolydžiu nuo šoninių sienų (pertvarų) į centrą ir į fasado pusę. Gali būti: betoninės, asfaltuotos, medinės (grindinė lenta ne plonesnė negu 35 mm, kokybiškai nuobliuota, be požievio, iškrentančių šakelių, puvimo požymių). Netinka šerdinės lentos.

Šuo neturi gulėti tiesiai ant žemės ar betono

Mažiausiai viena voljero siena turi būti su grotomis, kad šuo galėtų matyti. Jis turi turėti užuoveją. 

Pertvaroms naudojamas tinklas arba grotos iš strypų. Rekomenduojamas žingsnis tarp strypų: 50 mm - nedideliems, 100 mm - stambiems šunims. Visi metaliniai elementai turi būti kokybiškai privirinti, apsaugoti. Negalimos jokios atplaišos ant metalinių elementų (durų, šertuvės, strypų sandūrų ir t.t.). Visi metaliniai elementai turi būti nudažyti, nuvalytos rūdys, nugruntuoti ir padengti emaliniais dažais. Mediniai sienų elementai turi būti impregnuoti ir apsaugoti nuo kontaktų su dirvožemiu.

Stogas. Stogui tinka dauguma stogų dangų: skarda, metalinės čerpės, minkštos dangos ir t.t. Atkreipiame dėmėsį, kad ir dengiant stogą, negalima naudoti vinių.

Šertuvė. Paprastai į priekinę voljero sieną įtaisomos durys ir šertuvė. Šertuvė įrengiama 200-300 mm aukštyje nuo grindų, turi turėti pasukimo mechanizmą ir skląstį fiksacijai (uždaroje padėtyje). Tokia šertuvė yra saugi, jei šunį maitina pašalinis asmuo (pavyzdžiui, kai šeimininkai išvykę).

Durys turi atsidarinėti tik į voljero vidų. Iš išorės ir iš vidaus jos turi užsidaryti patikimu užraktu. Rekomenduojama įtaisyti ant durų auseles pakabinamai spynai.

Montuojant voljerą ir jį vėliau eksplotuojant reikia paisyti kai kurių taisyklių:

voljero ar būdos negalima statyti vietose, kur galimas sniego arba ledo kritimas nuo pastato stogo iš didesnio nei 1 metras (išskyrus pastatus, kurie turi nutekėjimo konstrukcijas);

• po voljeru ar būda negali kauptis balos;
• būtina įrengti lietaus, polaidžio, nutekamojo vandens nutekėjimą nuo voljero ar būdos įrengimo vietos;
• voljeras įrengiamas ant lygaus ir tvirto paviršiaus;
• šiaurinė pastato pusė dėl saulės šviesos trūkumo netinka voljero įrengimui;
• pirmą kartą po vieno-dviejų mėnesių nuo eksploatacijos pradžios, vėliau du kartus per metus (rugsėjį ir balandį) reikia patikrinti suveržiamus, sujungimus, atsipalaidavusius suveržti. Analogiškai tikrinamas būdos kampų sujungimų tvirtumas;
• kartą per metus reikia sutepti durų ir šertuvės vyrius (litolu, solidolu ar kt.);
• voljero atraminiai stovai turi būti patikimai įtvirtinti, reguliariai tikrinama atramų būklė ir, esant būtinybei, jos keičiamos;
• kiekvieną pavasarį gulsčiuku patikrinkite, ar nepasvirusios atramos. Kai nukrypimai didesni negu 3 mm, reikia imtis priemonių voljerui išlyginti. Tokie nukrypimai gali atsirasti statant voljerą ant netvirto pagrindo.
• dėl besikeičiančio medienos drėgmės lygio galima nedidelė medinių elementų deformacija. Kartą per ketvirtį, pradedant antrais eksploatacijos metais, tikrinkite medinių elementų būklę. Ypatingą dėmesį atkreipkite į grindis, kadangi būtent grindys eksploatuojamos agresyviausioje aplinkoje. Grindys iš spygliuočių tarnauja 7-8 metus;
• valyti voljerą šlapiu būdu rekomenduojama ne dažniau negu viena - du kartus per mėnesį. Tvarkyti būdą geriausia vieną-du kartus per mėnesį.
• balandžio pradžioje būtina apdoroti vidinius būdos kampus tirpalu nuo ektoparazitų, prieš tai iš voljero pašalinus visas šiukšles. Pagrindinę šuns voljero dezinfekciją 3 procentų krenolino, lizolo arba formalino tirpalu rekomenduojama atlikti vasaros metu kartą per mėnesį ir kartą per ketvirtį - žiemos metu;
• prieš dezinfekciją voljero teritorija turi būti kruopščiai sutvarkyta - išvalomi maisto likučiai, kaulai ir kt. Po dezinfekcijos šuns į voljerą negalima leisti tol, kol tirpalas pilnai nenudžius.

PAGAL FENG-SHUI

Kas domisi Feng-Shui ir norėtų suaktyvinti vieną ar kitą buto zoną, tiems naminiai gyvūnai gali puikiai pasitarnauti. Idealiai tam tinkamais laikomi keturi gyvūnai-užtarėjai: tigras, drakonas, feniksas ir vėžlys, kurie taps patikima žmogaus būsto apsauga nuo nepageidaujamų svečių (negero žmogaus ar neigiamos energijos). Tačiau nereikia į tai žiūrėti labai rimtai: feniksu gali tapti bet koks atitinkamos plunksnų spalvos paukštis, tigrą pakeis katė, vėžliai zooparduotuvėse jau nebe retenybė, o štai su drakonu bus sunkiau. Feng-Shui taisyklės leidžia pakeisti gyvūnus jų artimais giminaičiais, o tai reiškia, kad drakono vietą gali užimti bet kokia reptilija, turinti žvynus: gyvatė, driežas, tritonas.

Laimei, Feng-Shui mokymas nereikalauja tikrų gyvūnų buvimo namie: juos gali pakeisti simboliai, statulėlės (iš metalo, keramikos, stiklo ar akmens) ar grafiniai atvaizdai. Agresyvius gyvūnus (tigrus, liūtus, plėšrius paukščius) reikia išdėstyti išorėje, prie įėjimo į butą: jie simboliškai saugos namus ir baidys piktas dvasias. Pačiame bute kiniečiai dažniausiai kabina vėžlio (išmintingumo ir ilgaamžiškumo simbolio), triušio (vaisingumo simbolio), povo ar gaidžio (sėkmės simbolio), žuvies (tikslo siekimo ir progreso simbolio) atvaizdus.

Suaktyvinti visas buto zonas vienu metu nėra tikslo, - tokio stimuliavimo rezultatas bus lygus nuliui. Pagalvokite, kokią jūsų gyvenimo zoną reikia skubiai atgaivinti, sustiprinti, o tada išdėstykite augalus ir gyvūnus (tikrus ar jų simbolius).

Parengė Rūta Šantaraitė

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama. 

DAUGIAU APIE AUGINTINIUS SKAITYKITE ANONSAS.LT