Persikų auginimas mūsų sodose jau labai paplitęs reiškinys. Atsiradus naujoms, šalčiui atsparioms veislėms persikai ir nektarinai subrandina kokybiškus ir skanius vaisius. Naujų veislių persikai atlaiko ir gana didelius šalčius. Tiesa po šaltų žiemų persikai gana nusilpsta ir juos užpuola ligos. 

Daug kam patinka auginti persikus dėl išraiškingo vaisių skonio. Savo išauginto ir pilnai subrandinto persiko skonio nesulyginsi su parduotuvinio persiko. Subrendę persikai netransportabilūs, todėl juos skina dar pakankamai nesubrendusius. Todėl norint pajusti tikrąjį persiko skonį jį tenka auginti patiems.

 

 

Vietos persikams parinkimas

Persikai ir nektarinai geriausai augs šiltoje sklypo vietoje. Geriausia ją pamatyti ankstyvą pavasarį kai tirpsta sniegas. Šiltose vietose sniegas nutirpsta pirmas. Tai dažniausiai būna pietinė pastatų, krūmų, medžių linijų pusė, pietinis, pietvakarinis šlaitas. Reikėtų parinkti vietą kurioje ilgiausiai išsilaiko saulė.

Persikai būna kryžmadulkiai ir savidulkiai. Jei sodinami kryžmadulkiai persikai jų reikėtų kelių ir geriausiai skirtingų veislių. Savidulkiai gali būti sodinami pavieniai.

 

 

Persiko sodinimas

Persikas nėra labai reiklus dirvožemiui, tačiau derlius bus gausesnis jį auginant derlingoje žemėje. Taip pat augalas bus stipresnis ir mažiau sirgs. Todėl skurdžioje žemėje verta iškasti apie 1 metro skersmens ir 80 centimetrų gylio duobę. Apačion sumetama apie 20 - 30 centimetrų viršutinio derlingesnio žemės sluoksnio. Kita duobės dalis užpildoma komposto, durpių ir daržo žemės mišiniu. Derlingoje žemėje pakanka 60 centimetrų skersmens ir 60 centimetrų gylio duobės.

Duobės gylis priklauso ir nuo persiko skiepo vietos. Skiepo vieta turėtų būti žemiau žemės paviršiaus, apie 3 centimetrais giliau.

Tinkamiausias dirvožemio rūgštingumas persikui yra tarp  6,7 - 7,1 pH. Nors visai gerai augs ir prie 8 pH. Todėl dažniausiai tenka kiek pakalkinti dirvožemio mišinį kuriame bus sodinamas persikas. Pirmais metais į dirvožemį nededama papildomų trąšų, ypač azotinių trašų. Azoto perteklius skatina spartų šakų ir lapų augimą, pailgėja vegetacijos laikotarpis ir augalas nespėja pasiruošti peržiemojimui.

 

Padaroma duobė į kurią įpilamas kibiras vandens. Sodinama kai vanduo susigeria.

Atviromis šaknimis persikus geriausia sodinti pavasarį. Tada jie sustiprėja ir tinkamai pasiruošia žiemai. Rudenį sodinti persikai sunkiau peržiemoja. Pirmą žiemą persikus verta uždengti. Konteineriuose pirktus persikus galima persodinti ištisus metus. Nors čia galima apsigauti. Dažnai medelynai persikus persodina pavasarį iš mažesnio konteinerio į didesnį. Vasarą tokio medelio šaknys dar neįsitvirtinusios grunte ir sodinate taip kaip tai būtų atviros šaknys. Išsaugoti tokį medelį galima, tik reikėtų dažniau laistyti.
Sodinti atviromis šaknimsi netgi geriau. Konteineryje šaknys gali būti užlinkusios kas medeliui nėra gerai. Geriau sodinti normaliai gegužės mėnesį, išpurenti šaknis, jas ištiesinti. Ilgesnes šaknis geriau nukirpti.

Atviromis šaknimis pasodintas medelis kiek sunkiau prigyja, tačiau vėliau daug geriau auga nei konteinerinis. Labai dažnas atvejis kai konteineryje pasodintas medelis kitais metais ima skursti ir nudžiūna. Pardavėjai tai vadina dirvožemio šoku, kad perėjus iš kokybiško konteinerio dirvožemio į skurdesnį aplinkinį  augalas neatlaiko skirtumo. Tačiau daug labiau tikėtina, kad pasodinote su konteineryje užlenktomis šaknimis ir jos negali pilnaverčiai plėstis aplink.

 

Paruoštoje duobėje iškasama duobė šaknims, įpilamas kibiras vandens. Vandeniui susigėrus įstatomas medelis ir užpilamas dirvožemio mišiniu. Pilant dirvožemį jis palengva spaudžiamas ir tankinamas. Medelis statomas, kad skiepas būtų sulig žemės paviršiumi ar kiek žemiau.

Aplink medelį daromas piltuvėlis, kad tilptų apie kibiras vandens. Medelis pririšamas iš dviejų pusių. Ypač svarbu pririšti aukštesnius medelius nes vėjas judina lają, stiebą, kilnoja šaknis. Tai trukdo kokybiškai prigyti šaknims.

 

Kaip auginti persikus

Pirmais metais, karštuoju laikotarpiu persiko sodinukas  laistomas vieną - du kartus per savaitę. Vienam laistymui skiriama apie 10 - 15 litrų vandens. 
Reikėtų ravėti nuo piktžolių, kad nenusilpnintų medelio. Teko prarasti persiką pasodinus lauke kur ateina stirninai. Stirninas nutrynė žievę rageliais. Taip pat pirmamečiams  ūgliams viršūnas nukandžioja stirnos, gali žievę apgraužti kiškiai.

 

Persiko genėjimas

Persikai gali būti auginami kaip žemaūgiai ir aukštaūgiai medžiai. Tai priklausys nuo pasirinkto genėjimo. Pramoninių persikų sodų medžiai dažniausiai formuojami žemaūgiai su taurės formos laja. 
Dėl persiko jautrumo grybelinėms ligoms prieš genėjimą būtina dezinfekuoti įrankius. Įrankiai dezinfekuojami spiritu. Netgi verta dezinfekuoti prieš pereinant prie kito medžio.

Persiko genėjimas svarbus taip pat ir dėl didesnio derliaus. Persiko vaisiai auga ant praėjusių metų šakučių. Stipriai apgenėjus storus stiebus tais pačiais metais išauga daug naujų šakučių. Paliekami stiprūs stiebai, dalis ilgų stiebų patrumpinama, kad šakotusi.

Pramoninis persikų sodas kuriame persikai auginami kaip medžiai - krūmai.

 

Persikų veislės

Galima parinkti skirtingai derančias persikų veislės kurios prailgins šviežių persikų sezoną Taip pat reikia atsižvelgit ar persikas savidulkis ar kryžmadulkis. Persikų taip pat gali skirtis dydžiai. Gana daug persikų veislių sunoksta nevienodu laiku, taip gaunant gana ilgą šviežių persikų sezoną.

 

Ankstyvos persikų veislės

Desertinė latviška persikų veislė MAIRA. Prinoksta liepos antroje pusėje, vaisiai ilgai laikosi ant medžio. Savidulkė veislė, atspari ligoms, viena iš atspariausių šalčiams. Persikai sultingi, žalsvai baltu minkštimu, gerai atsiskiria nuo kauliuko, apie 100 - 150 g svorio.

 

Liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje sunoksta persikas SIGLA. Vaisiai vidutinio dydžio, sultingi, minkštimas lengvai atsiskiria nuo kauliuko. Gana atsparūs šalčiams, gana atsparus ligoms, savidulkiai.

 

Vidutinio ankstyvumo persikų veislės

VULCAN prinoksta rugpjūčio pirmoje pusėje. Persikai oranžiniai, minkštimas šviesiai oranžinis, saldus, tvirtas ir priaugęs prie kauliuko. Vaisiai apie 80 -120 g.  Savidulkis persikas, atsparus šalčiams, moniliozei.

 

Labai mėgstami plokščiavaisiai persikai. Lietuvoje galima surasti SATURN plokščiavaisius persikus. Nedideli 60 - 80 g vaisiai, labai saldūs, sultingi. Savidulkė veislė, atspari šalčiams. Prinoksta rugpjūčio viduryje.

 

Rugpjūčio viduryje sunoksta DONECKIJ BIELYJj. Stambus apie 150- 200 g. Vaisiai, saldžiarūgščiai, sultingi, minkštimas prikibęs prie kauliuko. Savidulkė, augi veislė, šakos auga aukštyn, vidutiniškai atspari miltligei, kitoms ligoms.

Nektarinas HARCO  prinoksta rugpjūčio viduryje. Vaisiai vidutinio dydžio ( apie 90 - 120 g), sultingi, vidutinio kietumo, aromatingi, gana gerai atsiskiria nuo kauliuko. Savidulkiai, derlingi, augūs, suglaustos šakos, atsparus šalčiams.

 

Vėlyvos persikų veislės

Rūgpjūčio pabaigoje prinoksta INKA persikai. Vaisiai stambūs, pasiekia net 300 g, nors didžioji dalis bus mažesni apie 120 - 200 g. Persikas vidutinio derlingumo, savidulkis, atsparus šalčiams ir ligoms, nepramečiuoja.

 

Persikai ISKRA sunoksta apie rugpjūčio pabaigą. Vaisiai dideli ( apie 100 - 120 g), intensyvios geltonos spalvos minkštimas. Ištverminga šalčiui, savidulkė, derlinga veislė.

 

Rugpjūčio pabaigoje subręsta persikas REDHAVEN. Vaisiai vidutinio dydžio, dideli ( 100 - 160 g.), saldžiarūgščiai, geltonai oranžinis minkštimas lengvai atsiskiriantis nuo kauliuko. Veislė pakankamai ištverminga šalčiams, savidulkė, gausiai deranti, gana augi.

 

Persikų sodinimo filmas

Persiko sodinimo instrukciją galima surasti žemiau esančiame filme.