.png)
Obelys, kriaušės auga ir puikiai dera ilgus dešimtmečius. Senose sodybose dar galima rasti derančių šimtamečių obelų. Vasarą, nuvažiavęs pas uošvius, kiekvieną kartą gėriuosi jų senu, bet puikiai derančiu sodu: „Graibšteinų", „Antaninių", „Telisaare", „Lietuvos cukrinių", „Koštelės", „Pepinkų", „Alyvinių", „Akmeninių", „Vyninių" obelų veislių medžiais. Prisėdęs po obelim, atsigauti nuo saulės kaitros, negaliu atsistebėti jų grožiu, kamienų storiu ir kiekvieną kartą nejučia pagalvoju - kas gi sugebėjo įveisti tokį gražų sodą. Net neabejoju, kad šis sodas dar džiugins ne vieną giminės kartą.
Kiekviena obelis kasmet dera ir veda po 100-200 kg obuolių. Obuoliais lepinasi ir visa giminė, ir ūkio gyvuliai. Tačiau norisi paskanauti ir kitokio skonio, naujesnių veislių obuolių, kaip „Lobo", „Spartan", „Melba", „Auksis", „Kortland" ar pačių naujausių: „Champion", „Rubin", „Vitos", „Topaz", „Beloruskoje Malinovoje", „Antej", „Geneva Early", „Konfetnoje" ir kt.
Gretimoje sodyboje užaugusi, 95-uosiu metus skaičiuojanti uošvių teta, jau prieš pusę amžiaus žinojo, kaip šią situaciją išspręsti. Savo nedideliame, vos kelių arų, mieste esančiame sklypelyje, prieš pusę amžiaus pasisodino nuostabaus skonio žieminę „Kriaušinę" obelį ir įsiskiepijo mėgstamą „Antaninę". Šia obelimi ji labai dižiuojasi. Žydintis medis ir derantys kelių veislių vaisiai sukelia daugybę teigiamų emocijų, praeities prisiminimų. Toks vaismedis tampa tikru šeimos medžiu!
Slyvos, obuoliai, vyšnios.
Šeimos medžiui reikia tvirtesnio ir atsparesnio šalčiui bei ligoms poskiepio. Netinka žemaūgiai, nes jie trumpaamžiai, gyvena vos dvidešimt metų. Ant jų uždera nedaug vaisių: nuo kelių kilogramų iki kibiro (obuolių). Viena vidutinio aukščio (3 metrų) obelis jums užaugins po didelį kibirą vasarinių, rudeninių ir žieminių obuolių. Koks grožis, kai sirpsta raudonos ir geltonos trešnės, ar geltonos ir mėlynos slyvos, gelsvi ir raudoni obuoliai! Ar teko kada matyti baltais ir raudonais žiedais žydintį vaismedį, raudonais ir žaliais lapais slyvą, trispalviais vaisiais pasidabinusią slyvą ar obelį, apvaliais ir pailgais vaisiais kriaušę? Tokie šeimos medeliai ne tik džiūgintų šeimą, stebintų svečius, bet ir papuoštų kiekvieną sodybą.
Yra daug vaismedžių, kurie prastai dera, jeigu šalia nėra kitos panašiu metu žydinčios tokio vaismedžio veislės. Savidulkės veislės taip pat dera geriau, kai apdulkinamos kitos veislės žiedadulkėmis. Skiepijant tokį medį, būtina atsižvelgti ne tik į atsparumą ligoms, bet ir skiepijamų veislių augumą, kad medis šakotusi proporcingai, bei kitus specialistams žinomus niuansus. Šeimos medžiai ypač tinka vaismedžių augintojams, turintiems nedidelį sklypą ir mėgstantiems savo ekologiškai užaugintus vaisius.
Tolstant miestui nuo kaimo, dažnas žmogus stebisi, kaip įmanoma skiepyti tokias skirtingas veisles, bet yra ir jaunų žmonių, kurie šeimos medžių nelaiko naujiena ir tikro sodo be jų neįsivaizduoja. Pastaruoju metu susidomėjimas vaismedžiais, į kuriuos įskiepytos dvi ar daugiau veislės, vis didėja, o tokių medelių labai trūksta. Prieš kelis metus teko sodinti naują sodą, tačiau nei medelynuose, nei turguje šeimos medžių neradau. Mielai būčiau įsigijęs šeimos medelių su geromis, atspariomis rauplėm veislėmis.
Kaip skiepyti jaunus medelius rasite "Vaismedžių skiepijimas"
Kaip perskiepyti senus medžius rasite " Vaismedžių perskiepijimas"
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
