Įsileiskite į savo kiemą aplinkinę gamtą ir jums nereiks pjauti vejos, ravėti gėlių lysvių ir dangstyti krūmų.

Visi puoselėjantys aplinką žino, kad jai reikia nuolatinės, kone kasdieninės, priežiūros. Laistymas, karpymas, tręšimas, apsauga nuo šalčio - tai nuolatiniai rūpesčiai, be kurių svetimžemiai augalai nebūtų dekoratyvūs ir neišgyventų.

„Japoniški, olandiški ar kitų šalių sodai yra nuostabūs, tačiau neretai, kurdami savo namų aplinką lietuviai visai be reikalo beatodairiškai kopijuoja, be jokios interpretacijos ir kūrybiškumo. Pavyzdžiui, Nyderlanduose suformuotos skroblų gyvatvorės, ir apskritai formuotos gyvatvorės, yra tradicinis jų kraštovaizdžio elementas. Šiuolaikiniame aplinkos dizaine jos plačiai naudojamos kaip priemonė sukurti kontrastą tarp laisvai išsidėsčiusių augalų ir tvarkinga linija augančios gyvatvorės. Bet nebūtina jų aklai perkelti pas mus. Tą patį kontrastą mes galime sukurti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, akmenimis", - teigia kraštovaizdžio specialistė Sandra Kanapeckaitė.

Kraštovaizio specialistė sako, jog lietuviškose sodybų tvarkymo tradicijose pastebėjusi  nekūrybišką gyvenamosios aplinkos tvarkymą ir nuolatinį kitų šalių kultūroms būdingų kraštovaizdžio architektūros projektavimo principų taikymą, tuo pačiu tai sąlygoja būtinybę sodo priežiūrai skirti itin daug laiko.

Kontrastas tarp karpomos gyvatvorės ir laisvai augančių augalų.

 

Tą patį kontrasto efektą galime sukurti naudodami ne formuotas gyvatvores, o pavyzdžiui, riedulių sienutes.

 

Esmė ta, kad naudodami natūralius akmenis nenutoltume nuo Lietuvos kraštovaizdžio: pas mus riedulių ne tik gausu gamtoje, lietuviai nuo seno akmenį tapatino su stiprybe, amžinybe, todėl toks sprendimas mums  būtų kur kas artimesnis kultūriškai.

Natūralios gamtos sodo dizainą propaguojanti kraštovaizdžio architektė mano, kad vietinių augalų, savaime augančių mūsų natūralioje gamtoje, perkėlimas į sukultūrintą aplinką ir jų komponavimas natūralios gamtos dizaino principais yra būdas ne tik kurti tvaresnius kraštovaizdžius, kurių viena iš pasekmių - mažiau priežiūros, bet ir mūsų kultūrai artimesnį kraštovaizdį.

 

Angliško ir natūralios gamtos sodo tikslai ir kūrimo principai

Panašią sodo koncepciją jau seniai kultivuoja britai - tai vadinamasis angliškas sodas. Kuo jis skiriasi nuo natūralaus?

S. Kanapeckaitė sako, kad angliškame sode svarbiausia yra pabrėžti gamtos grožį, atskleisti jos paslaptingumą. Tam formuojamos arkos-vartai, kurie fokusuoja žvilgsnį, intriguoja eiti gilyn ir pamatyti, kas slypi toliau. Šiems sodams būdingi vingiuoti takai. Jie skatina lankytojo norą pamatyti, kur jie nuves. Čia projektuojamos aikštelės su suoliukais, priešais juos atveriamos gražios perspektyvos.

Kitas labai svarbus tokio sodo elementas - veja. Ji padeda išryškinti perspektyvą ir sukurti įspūdį, jog sodas neturi aiškių ribų, susilieja su gamta. Šie dizaino principai taikomi siekiant pagrindinio tikslo - stebinti ir grožėtis gamta.

Tuo tarpu natūralios gamtos sodo dizaino tikslas - socialinis, ekonominis, estetinis tvarkumas.

Nors pagrindiniai tikslai skirtingi, natūralios gamtos sodo projektavimo principai yra artimi angliško sodo projektavimo principams. Natūralios gamtos sode augalai sodinami arti žmogaus, takai eina „per" želdinį. Taip atsiranda galimybė augalus paliesti, užuosti, tyrinėti iš arti. Čia siekiama sukurti bioįvairovę, džiaugiamasi, jei sodas pats save palaiko, reikalauja mažai  resursų priežiūrai. Todėl stengiamasi sode sodinti tai, kas puikiausiai augtų nekeičiant nei dirvožemio derlingumo, nei drėgmės rėžimo. Augalai pasirenkami savo forma, tekstūra, spalva kuo labiau artimesni sutinkamiems natūralioje gamtoje ir tarpusavyje sugyvenantys, reikalaujantys panašios priežiūros. Angliško ir  natūralios gamtos sodų rezultatai gali būti panašūs.

Angliškame sode svarbiausias tikslas yra parodyti gamtos grožį ir nustebinti, todėl greta sodinami skirtingų poreikių augalai.

 

Natūralios gamtos sodo dizaine greta auga panašių poreikių augalai, bet jie gali būti ne mažiau įspūdingi.

 

„Natūralios gamtos dizaine siekiama perkelti gamtos dėsnius į gyvenamąją aplinką, nes tai būdas sukurti save palaikančius, t.y. mažiau priežiūros reikalaujančius, želdinius. Mes su botanike Vilma Gudyniene siūlome rinktis gamtoje randamus augalus ir iš jų, derinant pagal natūralios gamtos dizaino principus, kurti unikalius, vietos charakterį atspindinčius sodus. Mūsų manymu, tai yra būdas kurti lietuvišką kraštovaizdžio identitetą", - sako S. Kanapeckaitė.

 

Augalai ir veja natūralios gamtos dizaine

Daugelis žmonių, puoselėjančių savo aplinką, svetimžemius augalus mėgsta dėl egzotiškos jų išvaizdos, dekoratyvumo. Dėl šių priežasčių jie ir atsiranda mūsų aplinkoje. Ar kuriant natūralios gamtos dizaino sodą tokių augalų tektų visiškai atsisakyti?

„Yra dvi natūralaus želdinimo kryptys: vienu atveju kraštovaizdis kuriamas naudojant vien tik vietines augalų rūšis, kitu - maišomos vietinės ir nevietinės augalų rūšys. Urbanizuotose teritorijose dažniausiai norima akcentuoti dekoratyvumą, todėl želdiniai "gerinami": naudojamos rūšinių augalų veislės, įvairios formos, vietinės augalų rūšys maišomos su nevietinėmis. Jei teritorija mažai urbanizuota, pavyzdžiui, sodyba prie natūralaus ežero, dažniausia naudojamos vien tik vietinės augalų rūšys, nes čia pagrindinis tikslas turėtų būti išsaugoti natūralios gamtos grožį, neprarandant jos savasties", - akcentuoja želdinių specialistė.

O kaip veja? Ar jos irgi reiktų atsisakyti?

„Veja yra puikus elementas formuojant neintensyvaus naudojimo takus bei lauko žaidimų erdves. Taip pat veja natūralios gamtos želdiniuose dažnai naudojama kaip priemonė sukurti kontrastą bei tvarkingumo įspūdį".

Ar natūralios gamtos dizaino sode turėtų vyrauti žoliniai augalai ar sumedėję? Kam teikti pirmenybę - krūmams ar medžiams?

„Labai svarbūs tiek žoliniai, tiek sumedėję augalai. Pirmam ardui (aukščiausiai esančiam lygiui) suformuoti naudojami dideli medžiai, antram - žemesni medžiai arba aukšti krūmai, trečiam - maži krūmai ir žolinė augalija. Imituojant pievas, daugiausia naudojami žoliniai augalai ir keli pavieniai medeliai ar krūmai. Apibendrinant galiu pasakyti, kad kuo didesnė augalų rūšinė įvairovė, tuo didesnė tikimybė sukurti tvarų želdyną".

Ar įmanoma sukurti natūralios gamtos sodo dizainą mažame sklype?

„Kodel ne. Dažniausiai čia naudojami dideli medžiai (jų lajos suformuoja lapijos „stogą" virš galvos) ir žolinė augalija. Krūmai paprastai nenaudojami, nes atima daug erdvės. Arba naudojami tik tie, kurie turi ažūrinę lają. Vertikalioms konstrukcijoms apželdinti naudojamos lianos, vijokliai. Dažniausiai tokiu atveju naudojamas „taškinis" augalų dizaino principas, t.y. daug rūšių augalų, bet jų kiekiai nedideli", - į klausimus atsakė S. Kanapeckaitė.

 

Šis kiemas yra netoli jūros, todėl siekiama atkartoti pajūryje sutinkamas augalų formas, tekstūras, spalvas. Sukuriama nerūpestingo poilsio prie jūros atmosfera.

 

 

Natūralios gamtos dizaino vabzdžių sodas. Jame  įkurdintas vabzdžių namas, susodinti vabzdžius bei drugius traukiantys augalai.

 

Dar iki galo  neapželdintas natūralios gamtos lietaus sodas. Sode suformuota įduba, į kurią susirenka lietaus vanduo. Skirtingos ekologinės sąlygos suteikia galimybę sukurti didelę augalų įvairovę.

 

Vietiniai augalai yra ilgaamžiškesni, nes jie geriau pristaikę prie vietos klimato sąlygų. Todėl ir darbo su jais nedaug, įprastinėse sąlygose jie gerai auga ir išlieka dekoratyvūs. Taip natūralios gamtos sode gamta tarsi ateina į kiemą ir jame apsigyvena, vyksta nuolatinis kitimas, keičiantis metų laikams vienas spalvas ir struktūras keičia kitos. Daugelis žmonių šiemet grožėjosi įstabiomis rudeninėmis gamtos spalvomis. Tad kodėl jų neįsileisti arčiau namų?

Lietuvos mokslininkai yra pradėję vietinių žydinčių augalų mišinių paieškas, kurie tiktų sėti tarp žemės ūkio kultūrų ir pritrauktų bites bei drugelius. Pasaulyje yra sukurti augalų mišiniai, vadinami žydinčiomis arba mauritaniškomis vejomis, mums lieka susikurti tokias vejas iš savų, Lietuvoje augančių ir žydinčių žolių. Tikėkimės, mokslininkams pakaks motyvacijos sukurti mišinius tinkančius ne tik šalia žemės ūkio kultūrų, bet ir aplinkai pagražinti. Tuomet kieme galėtume sėti ne angliškas pievutes, o lietuviškas žydinčias vejas, kurių nereiktų kas savaitę laistyti ir pjauti.

 

Danutė Ramoškevičiūtė, Sandros Kanapeckaitės ir Vilmos Gudynienės nuotraukos

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.