.png)
Atsako Saulius Galvanauskas, VDU Kauno botanikos sodo vyresnysis specialistas
Spygliuočiai būna dviejų tipų: turintys miegančius pumpurus (tujos, kadagiai, kukmedžiai, puskiparisiai) ir jų neturintys (eglės, pušys, kėniai, pocūgės). Pirmieji pakantesni genėjimui ir karpymui, o su antraisiais reikia elgtis atsargiai.
Kaip ir kada genėsime priklausys nuo norimo pasiekti rezultato.
Jei auginame rūšį ar jos formą (veislę) natūralia laja, tai genima pagal reikalą kas 2-3 metus ar rečiau, pašalinant nudžiūvusias, sergančias, kreivas, besitrinančias, per tankiai ar blogu kampu išaugusias šakas. Vėliau, augalui senstant, viršutinės šakos pradeda stelbti žemiau esančias, ir jos pradeda skursti bei džiūti. Todėl apatinės šakos palaipsniui šalinamos. Labai svarbu vienu kartu nupjauti ne daugiau kaip 1-3 šakas, o kitą kartą genėti ne anksčiau kaip po 2 metų. Toks genėjimas atliekamas birželio - rugpjūčio mėnesiais.
Spygliuočių šakų nupjovimo principas toks pat kaip ir lapuočių: storos šakos pjaunamos trimis veiksmais, mažas ar plonas šakas, jas prilaikant, galima pjauti ar kirpti iš karto trečiu veiksmu. Šalinant šaką svarbu nepažeisti ant kamieno esančio sustorėjimo (pav.).
Auginant karpomą spygliuočių gyvatvorę ar atskirą figūrinį augalą iš tujų, kukmedžių, kadagių, jie karpomi 1-3 kartus per sezoną pagal suteiktą formą nuo gegužės iki rugsėjo. Jei auginame eglių, kėnių ar pušų gyvatvorę, karpome apie gegužės mėnesį ką tik išaugusius jaunus ūglius trumpinant juos 1/3 - 2/3 ilgio, kol nesuformavo viršūninis pumpuras.
