Idėja rūpintis landšafto dizainu kilo kilmingiesiems europiečiams prieš daugelį metų. Nors ir reikalauja energijos ir lėšų, rūpinimasis aplinka klesti: sunku įsivaizduoti tvarkingą namų aplinką be vejos. Dekoratyvinės vejos puošia sodus, parkus, sodybas, gyvenamuosius rajonus.

Angliška pievelė

Vejos būna kelių rūšių:

• parterinės vejos (angliškomis pievelėmis) - aukščiausios kokybės vejos, ilgametės, pjaunamos 2-3 cm aukščio, jomis negalima vaikščioti, sodinamos velėna;
• universalios vejos didesniems plotams, pjaunamos 4-6 cm aukštyje, ilgametės, pakančios dažnam pjovimui, mindžiojimui, atsparios sausrom bei pavėsiui, sėjamos žolių mišiniais;
• laukinės vejos - dideliems plotams, rečiau pjaunamos;
• žydinčios vejos - vietose, netinkamose kultūriniams augalams, sodinami specialūs mišiniai iš vienmečių bei daugiamečių žolių ir žydinčių lauko gėlių; jai reikia labai mažai priežiūros, gėlės parenkamos su skirtingais žydėjimo periodais tam, kad veja būtų žydinti visą sezoną;
• sportinės vejos - pakelia labai intensyvų mindymą ir pjovimą, atsparios plėšimui ir greitai atsistato; įrengiamos stadionuose, žaidimų aikštelėse, masinių renginių vietose;
• specialios paskirties vejos žemės paviršiaus sutvirtinimui.

Sportinės vejos

Sėklų priežiūra

Tam, kad augtų tinkamai, sėkloms reikalinga ir cheminė, ir mechaninė priežiūra. Cheminė priežiūra padeda nedaigumą sumažinti iki minimumo. Mechaninė priežiūra - tai sėklų laikymas 5-10 šilumos temperatūroje maždaug 6-8 savaites prieš sodinimą. Prižiūrėtos sėklos dygsta daug greičiau ir duoda greitesnių rezultatų, nei tos, kuriomis niekas nesirūpino.

Sėklų reikėtų sėti 1,5-2 kg 100 kvadratinių metrų. Sėkmės tikimybė didesnė, jeigu bus sėjama plačiai, ne eilėmis. Be to, sodinant eilėmis, reikės daugiau sėklų - 3,5 iki 4 kg 100 kvadratinių metrų.

Sėklos, pasėtos rudenį, ramybės būsenoje išbūna iki pat pavasario, kuomet ir sudygsta (tokiu atveju dirvožemį pasiruošti reikėtų rudenį). Laistyti reikia reguliariai, tačiau neperlaistyti, kad sėklos tinkamai sudygtų ir prisitaikytų prie oro sąlygų pasikeitimų. Tinkamiausias metas sodinti veją - balandis ir gegužė.

Dirvožemio paruošimas

Tinkamas dirvožemio paruošimas - tai sunkiausia darbo dalis ir kelias į sėkmę. Dirvožemis turi būti gerai išdirbtas, lengvo priemolio arba priesmėlio, gerai praleidžiantis orą ir vandenį.

Yra keletas būdų, kaip pašalinti senąją veją. Dažniausiai šalinama mechaniškai arba herbicidų pagalba. Šalinant mechaniniu būdu, nereikės baimintis dėl herbicidų keliamos žalos. Mažoms vejoms šalinti tiks kauptukas, tačiau didelėms vejoms bus reikalingos vejos žirklės, kurios slysta per žolę ir taip galima išrauti žolę, supjaustytą į juostas. Darbas palengvės, jei atliksite jį, kol dirvožemis drėgnas.

Jeigu norite persodinti didelį vejos plotą, reikėtų ją suskirstyti į dalis. Pirmiausia reikėtų persodinti blogiausias ir labiausiai matomas vietas. Tuo tarpu kitus plotus galėsite persodinti kitais metais.

Kai išrausite veją ir piktžoles, patikrinkite dirvožemio rūgštingumą, kad žinotumėte, ko jam trūksta ir ko į jį pridėti, kad veja žaliuotų. Esminiai faktoriai, lemiantys vejos būklę ir ilgaamžiškumą - dirvožemio sudėtis, kokybė ir derlingumas.

Laukdami dirvožemio tyrimų rezultatų, išspręskite nuolaidžio problemą. Išlyginkite dirvožemį. Išlyginta turi būti taip, kad žemės paviršius susilygintų su takeliais, vidaus kiemu bei tomis vejos vietomis, kurios nebus persodintos. Reikės truputį paskaičiuoti: jeigu veją sėsite ir pridėsite šiek tiek geresnės žemės, tuomet nuolydis turi būti 2,5 cm žemiau nei įrenginiai. Jeigu klosite velėną ir pilsite papildomos žemės, tuomet nuolydis turi būti 5 cm žemesnis nei įrenginiai.

Pašalinę žolę, pasiruoškite velėnos klojimui ar sėjai, išlygindami dirvožemį plačiu grėbliu. Priklausomai nuo dirvožemio rūgštingumo, pridėkite į jį reikiamų medžiagų. Dirvožemiui reikalingas medžiagas apdirbkite iki 15 cm gylio. Tam, kad sukurtumėte tvirtą pagrindą sėjai ar velėnai, sulyginkite gerai palaistytą dirvos paviršių volu. Tinkamas būdas išlyginti dirvožemį - iš problemiškų vietų išmesti viršutinį dirvos sluoksnį. Sulyginkite grėbliu visą dirvožemį. Sumaišykite viršutinį dirvos sluoksnį su podirviu ir taip išvengsite drenažo problemų tarp dviejų dirvožemio sluoksnių.

Patręškite dirvožemį (trąšomis, natūralūs produktais (pvz., durpėmis), mėšlas nerekomenduojamas).  Priedų dėkite tiek, kiek reikalauja tirto dirvožemio rezultatai. Paskleidę trąšas ant dirvožemio, apdirbkite jį į 15 cm gylį.

Grėbkite paviršių tol, kol pasidarys lygus. Pašalinkite akmenis ir žoles. Palaistykite žemę. Kai dirvožemis išdžius, dar karta jį palyginkite.

Pagrindas turi būti tvirtas. Jeigu dirva sėkloms per minkšta, jos gali būti pasodintos per giliai ir kol nauja žolė pasieks paviršių, gali žūti. Pabaigę pasiruošimo darbus, laistykite dirvožemį dvi dienas ir tik tada pradėkite sėti.

Išlaikyti tinkamą vejos išvaizdą - rimtas iššūkis. Klimato sąlygos (nereguliarus lietus, oro temperatūros svyravimas, saulės spinduliai), kiemo žaidimai, kenkėjų antplūdis ar tiesiog nepriežiūra - tai priežastys, kodėl veja atrodo nušiurusi. Jeigu veja kenčia nuo netinkamos dirvos, „šėlstančių" piktžolių ar natūralių medžiagų stygiaus, reikėtų pašalinti piktžoles ir pasisodinti naują veją. Tai rimtas darbas, tačiau kaip ir naujos grindys ar stogas, ji tarnaus ilgai. Tiems, kas patys užsiims vejos įrengimu, žinotina, kad yra du būdai, kaip pasodinti veją: sėja ir velėnos klojimas.

Veją sėti ar kloti velėną

Sėjimas yra pigesnis ir reikalauja mažiau pastangų, nei velėnos klojimas. Tačiau, pasėjus veją, ji reikalauja daug priežiūros, taip pat yra tik keli laiko periodai, kuomet galima sėti. Geriausias laikas sėti svidrę, eraičiną yra rudenį, kai viršutinis dirvos sluoksnis yra 20-25 laipsnių šilumos. Tai leis susiformuoti velėnos šaknims, kadangi tuo metu augimas yra energingas ir nereikia varžytis su piktžolėmis. Viršutinio dirvos sluoksnio temperatūra turėtų būti 20-25 laipsniai šilumos.

Tuo tarpu velėnos klojimas reikalauja daugiau patirties, tačiau rezultatas matomas iš karto. Aukščiausios kokybės vejos gaunamos sėjant būtent velėną.

Iš anksto paruoštos velėnos ritiniai. Asa.lt

Velėną gausite gerai supakuotą, todėl reikės ją skubiai palaistyti. Velėnos kraštams reikės daugiau vandens nei centrui. Kol jos nepaklosite, kelis kartus per dieną palaikykite ant saulės ir nepamirškite palaistyti.

Velėna labiau tinkama nuožulnioms vietoms, kadangi sėklos bus nuplautos pirmojo stipraus lietaus. Taip pat pro velėną neprasiskverbs piktžolės. 

Ruloninės velėninės vejos  klojimas

Toje vietoje, kur bus klojama velėna, turi būti drėgna. Kai tik įsigysite velėną, tuojau pat kibkite į darbą, kadangi ji greitai gali sugesti, ypač karštu ar sausu oru. Suplanuokite darbą taip, kad visą velėną išklotumėte per vieną dieną.

Protingiausia būtų velėną kloti iš karto visame plote. Vietose, kur jos nereikia, taip pat tieskite, - vėliau apkarpysite tinkamu kampu peiliu ar velenų žirklėmis. Klokite nuo žemiausio taško link namo. Palaistykite kiekvieną velėnos gabalėlį, kol jis iki galo išmirks.

Kai priartėsite prie priešingos dirbamo ploto pusės, pridėkite pilną velėnos eilę šalia išorinės ribos gabalo. Tuomet išvyniokite sekantį velėnos gabalą šalia paklotojo ir nupjaukite nereikalingus gabaliukus, išsikišimus, taip, kad viskas būtų lygu. Išmeskite atliekas arba užkaišiokite jomis tarpelius tarp velėnų. Kiekvieną velėnos paklotą gabalėlį gerai sudrėkinkite prieš klodami kitą.

Kai pasieksite išorinę ribą, paklokite visą velėnos juostą ir tada apipjaustykite, kad ji įtilpltų į reikiamą plotą.

Paskutiniams darbams naudokite lentą, ant kurios stovėdami pašalinkite velėnos perteklių. Sutvarkykite išsikišusius kraštus, kur velėna susikerta su apsodinta lysve ar kita kliūtimi. Užtiestas plotas suvoluojamas sunkiu volu.

Geriausia velėną kloti rudenį arba pavasarį, kadangi jos klojimas šiltu, sausu oru yra rizikingas - velėna gali išdegti. Taip pat neklokite vejos, likus mėnesiui iki šalčių, kadangi reikia laiko, kad velėnos šaknys įsišaknytų ir šalnos nepakirstų šaknų.

Jeigu klojate velėną ant šlaito, tuomet pradėkite nuo žemiausio taško ir kilkite aukštyn. Pritvirtinkite kiekvieną velėnos gabalą trijose vietose, kad išvengtumėte nesutapimų. Po to ridenkite velėna 270-340 kg svorio volą. Užpildykite mažus tarpelius dirvožemiu. Tuomet sudrėkinkite dirvožemį iki 15-20 cm gylio.

Ruloninės velėninės vejos klojimas ant šlaito. Asa.lt

Trąšos - fosforas, kalis, azotas.

Vejos sėjimas

Rinkitės trąšas su maistingomis medžiagomis santykiu 1:1:1 arba 1:2:1 (azotas, fosforas ir kalis). Nesuarkite jų. Tuomet išbarstykite sėklų tiek, kiek nurodytas ant sėklų pakelių. Darbui naudokite lengvą grėblį, kad sėklos pasiektų 1,3 cm gylį ir lengvai suspauskite paviršių volu, kad sėklos gerai susigertų į dirvožemį. Sėjant stenkitės berti sėklas tolygiai, kad neliktų plikų plotų. Kad tai pasiektumėte, rekomenduojama sėklas padalinti į dvi dalis ir sėti dukart: išilgai, po to - skersai užsėjamo ploto. Pasėjus sėklą, visą užsėtą plotą mulčiuojame mišiniu iš komposto, dirvožemio ir smėlio. Užsėtas plotas suvoluojamas sunkiu volu.

Vejos laistymas

Apie vejos laistymą pagalvokite prieš sėją, kadangi nepakankamas vandens kiekis yra taip pat kenksmingas, kaip ir perlaistymas. Naujai pasėtai vejai įrenkite purkštuvus, kad jie drėkintų paviršių 4 kartus per dieną. Pirmas kartas turėtų būti 7 valandą ryto, o paskutinis 18 valandą. Dygstantis plotas turėtų būti drėgnas, bet ne perdrėkęs, geriausia iki 1-5 cm gylio.

Jeigu vejos plotas nedidelis, laistyti galima ir rankiniu būdu, tik reikia stengtis neišplauti sėklų stipria srove ar dideliais lašais. Drenavimas - būtinas, kad kurioje nors vejos vietoje nesirinktų ir nesilaikytų vanduo, nes tose vietose veja geltonuos ir gadins bendrą vaizdą. Įrengiami perteklinio vandens surinkimo kanalai arba suformuojami nuolydžiai, kuriais vanduo galės nutekėti iš vejos.

Velėną laistykite mažiausiai 2 kartus per dieną, įskaitant laistymą per vidurdienį. Dirvožemis turėtų būti drėgnas iki 2,5-5 cm gylio. Kai tik velėnai pradės augti naujos šaknys, (tai tęsis apie dvi savaites), laistykite kas 2-3 dienas. Po keturių savaičių velėna galima laistyti rečiau.

Pasėtą veją galima pjauti, kai ji užauga iki 7,5-10 centimetrų. Geriausia tai atlikti elektrine arba rotacine žoliapjove su žemai nuleista sklende. Pjaunant pirmą kartą, pjaukite tik tiek, kad suteiktumėte vejai lygumo išvaizdą apie 1,3-2 cm. Kitą kartą, pjaukite tiek, kiek rekomenduoja vejos rūšis. Nešienaukite velėnos mažiausiai 10 dienų po paklojimo ir kol pradės dygti nauja žolė.

Pirmąsias tris savaites stenkitės vaikščioti ir žaisti ant vejos kuo mažiau. Po 6 savaičių pirmąkart lengvai patręškite 240g azoto 100 m2 plotui.

Laistykite taip, kad dirvožemis būtų drėgnas iki šaknų. Laistykite kruopščiai, kad išvengtumėte sausų plotų ir skatintumėte tolygų vejos augimą.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.