Visais laikais didžiulėje gėlių įvairovėje pirmavo rožės. Jos sužavi kiekvieną ir sukuria puikią nuotaiką.  Tačiau reikėtų pažymėti, kad rožinės kultūros sode pačios sudėtingiausios priežiūros atžvilgiu, ir net kaprizingos: kad augtų sveikos ir stiprios, ilgai ir gausiai žydėtų, rūpestinga priežiūra reikalinga nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Reikia teisingai pasodinti sodinuką, laiku jį patręšti, palaistyti, uždengti žiemai, laiku atidengti pavasarį, taisyklingai genėti, imtis profilaktikos priemonių ir kovoti su kenkėjais ir ligomis.

Rožių priežiūros „algoritmą" sudaro septynios dalys:

1. Paruošimas ir sodinimas
2. Priežiūra po pasodinimo ir parišimo
3. Genėjimas
4. Tręšimas
5. Dauginimas skiepūgliais
6. Uždengimas žiemai
7. Atidengimas pavasarį

Pavasarį atidengti reikia atsargiai, dalimis, kad rožės gautų oro ir nešustų, o naktimis nenušaltų. Danga galutinai nuimamam įsitikinus, kad šalčių daugiau nebus.

Vietos rožių sodinimui parinkimas

Vietos rožių sodinimui pasirinkimas -  tikriausiai vienas iš pagrindinių punktų, nuo kurių priklauso viso darbo sėkmė.  Vieta, kur ruošiatės auginti rožes, turi būti gerai apšviesta ir be skervėjų.

Geriau nesodinti prie pat namo, priešais aklinas sienas, po medžiais, šešėlyje, nuolat drėgnose vietose.

Rožės - didelės šviesos mėgėjos, ypač rytinės ir ikipietinės saulės. Rožės taip pat nemėgsta vėjo perpučiamų vietų, įmirkusios žemės, joms patinka saulė ir tyras oras, todėl sodinkite rytų, pietų ar vakarų pusėje. Rožės, augančios saulėkaitoje, greičiau formuojasi, sukrauna daugiau žiedų. Šešėlyje jos auga lėčiau, silpnai žydi, augina ilgus ir plonus ūglius, jas lengviau pažeidžia ligos ir kenkėjai. Tačiau lengvas šešėlis ankstyvą popietę gali būti netgi naudingas.

Rožių sodinimas

Patartina sodinukus pirkti specializuotose parduotuvėse arba iš augintojų, kurie paprastai mielai pasidalina patarimais.

Rožės sodinimas į nuolatinę vietą. Taigi, nusipirkome rožę (sodinuką) konteineryje. Dabar reikia persodinti ją į nuolatinę augimo vietą sode. Kada ir kaip teisingai tai atlikti?

Kada sodinti rožes. Rožės yra sodinamos rudenį ir pavasarį. Atviromis šaknimis rožės iškasamos ramybės laikotarpyje, vėlyvą rudenį. Todėl atviromis šaknimis rožes geriausia sodinti lapkričio mėnesį. Rožes konteineryje geriau sodinti vėlyvą pavasarį. Nors konteineryje auginta rožė puikiai prigis pasodinta gegužės-rugsėjo mėnesiais. Tačiau nustatyta, kad rožės, pasodintos po birželio vidurio, nespėja priauginti pakankamos šaknų sistemos ir žalumos masės, kad sėkmingai pasiruoštų ateinančiai žiemai. Dėl to rekomenduojama rožes sodinti gegužės 20 - birželio 20 d. Galima sodinti ir anksčiau, ypač jei iki tol rožės buvo grūdinamos atvirame balkone, tačiau tokiu atveju verta pasirūpinti gera apsauga nuo galimų pavasario šalnų. Taip pat nereikia užmiršti, kad šalnų galima tikėtis iki pat birželio pradžios.

Bent prieš dvi savaites iki sodinimo išrinkite vietą ir paruoškite sodinimo duobę.

Dirvos rožėms paruošimas. Dirvoje turi būti smėlio, durpių ir puvinio. Pasodintos rožės būklė priklauso nuo dirvos, į kurią ji pasodinta, kokybės. Negalima sodinti rožės sodinukų į seną vietą, nes ten dirva nualinta gali būti užkrėsta įvairiais kenkėjais ir ligų sukėlėjais. Jauni krūmai tokioje dirvoje jaučiasi blogai, serga ir dažnai žūna. Tokioje vietoje dirvos sluoksnis turi būti pašalinamas iki 50 - 70 cm gylio ir užpildoma šviežiu dirvožemiu. Dirvoje turi būti trąšų: mėšlo ir mineralinių papildų. Maistingo sluoksnio gylis paskiepytoms rožėms turi būti iki 70 cm, o kitoms ne mažiau 50 сm. Sodinukų sodinimui kasamos 45-50 pločio tranšėjos arba duobės, kurių dugnas purenamas šakėmis ir dedama perpuvusio mėšlo, komposto arba durpių. Tada pilamas sodo žemių sluoksnis (iš kurio išrinktos piktžolės), sumaišomas su apatiniu sluoksniu, o tada pilama specialiai paruoštos žemės (su durpėmis ir kompostu, perpuvusiu mėšlu ir mineralinėmis trąšomis.

Dirvos rožėms mišinio sudėtis. 2 kibirai sodo žemės, 1 kibiras perpuvusio mėšlo, 1 kibiras durpių, 1 - 2 kibirai smėlio į molingą dirvą.
1 - 2 kibirai molingos dirvos į smėlėtą, 2 stiklinės kaulamilčių, 1-2 žiupsniai superfosfato. Galima pridėti 1-2 stiklines dolomito miltų.

Visa tai kruopščiai permaišoma ir gautu mišiniu žpildoma duobė.

Jeigu dirva sklype supiltinė ir derlinga, reikia dukart ją perkasti, kad dirvos sluoksnis taptų pralaidus orui. Pavieniams sodiniams duobės kasamos 50х50х50 cm, grupiniams - dirva ruošiama per visą klombos plotą, iš pradžių  nuimant 25 cm viršutinį dirvos sluoksnį ir padėjus į jį šalį, toliau sekantį sluoksnį  (25 cm) arba pašalina visai, arba sumaišomas su pirmuoju. Toliua dirva ruošiama, kaip aprašyta aukščiau, ir galiausiai patręšta žemė sumaišoma su atidėtu viršutiniu sluoksniu ir palaistoma.

Dirvą geriausia paruošti iš rudens, jei sodinama bus pavasarį, bet ne vėlu ir likus mėnesiui iki sodinimo.  Jeigu tokios galimybės nėra, paruoškite duobę prieš pat sodinimą.

Užpilkite duobę paruošta dirva iki pat kraštų.

Rožės sodinimo schema:

1. Laikinas žemių kūgis
2. Dirvos lygis
3. Paruošto dirvožemio kūgis
4. Sodinimo duobė
5. Šakniagumbis turi būti apie 5-10 cm po žeme

Persodinti geriausia ramią, debesuotą, lietingą dieną, geriau vakarop, dirba neturi būti pernelyg drėgna arba įšalusi.

Sodindami rožes būtinai išskleiskite šaknis. Skiepijimo vieta (iš kur išauga pirmosios šakos) būtų apie 5-10 cm po žeme. Toks gylis leidžia išaugti papildomoms šaknims nuo priskiepytos rožės dalies, sustiprina krūmo augimą bei padeda išvengti priskiepytos rožės dalies nušalimo. Užbėrus šaknis žeme, gerai palaistoma.

Rožės sodinimas

Naujai pasodinta rožė

Tas pats augalas pernai rugsėjį

Rožes rekomanduojama sodinti palinkusias į pietų pusę, kad jas būtų lengviau palenkti po uždangalu žiemai.

Rožių priežiūra

Rožių genėjimas. Genėjimo tikslas - kiekvienais metais pašalinti senus ūglius ir stimuliuoti sveikų, jaunų ūglių vystymąsi. Genėjimas rožėms naudingas tuo, kad jos atjauninamos, gausiau žydi ir yra sveikesnės. Būtina prisiminti: visos pažeistos, silpnos ir nušalusios dalys turi būti nupjautos iki sveiko audinio ir tik aštriai pagaląstu įrankiu; pjūvis turi būti įstrižas; jei iš pumpuro auga keletas stiebų, palikti reikia tik vieną, geriausią, kitus pašalinti. Pagrindinis genėjimas atliekamas pavasarį. Genima du kartus, pirmąjį - vos pradėjus sprogti pumpurams, nukarpomos negyvos šakelės. Dezinfekuojami nugenėti krūmeliai ir žemė aplink juos dezinfekuojama įvairiais vario preparatais (1 proc. bordo tirpalu, 0,2 proc. fundazolu, 0,5 proc. vario oksichloridu, 0,5 proc. vario sulfatu), nes žemėje gali būti peržiemojusių kenkėjų ir grybinių ligų užuomazgų. Antrasis pavasarinis genėjimas - rožėms daugiau išsiskleidus. Pumpurų paliekama tiek, kiek krūmas pajėgia išmaitinti. Genima trimis būdais: "silpnu" (nukerpama tik rožės viršutinė dalis, miniatiūriniai krūmeliai genimi tik šiuo būdu), "vidutiniu" (apie pusę ūglio) ir "stipriu"(kai paliekami trumpi, apie 20 cm ilgio  ūgliai su 1-3 akutėmis). Sezono metu rožės genimos visą vasarą (nukarpomi peržydėję žiedai, iškarpomi silpni, kreivi ir seni, neproduktyvūs ūgliai) ir rudenį, iki pat žiemos.

Rožės tręšimas. Rožės puikiai reaguoja į trąšas: tik tinkamai jas „maitinant", augalai geriausiai atskleidžia savo veislės ypatybes, o jei to maitinimo trūksta, žydi smulkiais, nekokybiškais žiedais, stiebai ploni ir silpni, lapai smulkūs ir blyškūs, jų galai sausi, susiraitę, sulėtėja augimas, sumažėja atsparumas ligoms.  Per sezoną rožės tręšiamos kelis kartus per metus, pvz., gegužę ir liepą (organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, papildančiomis viena kitą).

Pirmą kartą tręšiama sodinant augalą, tačiau šios atsargos greitai baigiasi. Puikiai viršutinį dirvos sluoksnį pagerina kasmetinis organinis mulčiavimas, kuris virsta puvenomis. Pirmaisiais metais rožės netręšiamos. Trąšos - organinės (mėšlas, pelenai) ir mineralinės (azotas, fosforas, kalis, kalcis ir magnis). Yra specialiai rožėms skirtų trąšų.

Pirmasis tręšimas atliekamas pavasarį, iki lapų išsiskleidimo, antrasis - vasaros pradžioje arba viduryje. Vasaros pabaigoje rožės netręšiamos, nes trąšos stimuliuoja naujų auglių susidarymą, kurie, nespėję sumedėti iki šalčių, žiemą gali nušalti.

Rožės laistymas. Rožių šaknys giliai įsiskverbia į dirvožemį, todėl vandens stokos požymiai pasirodo tik ilgalaikės sausros atveju. Trūkstant drėgmės, augalų augimas sulėtėja, smulkėja žiedai. Naujai pasodintų ar persodintų augalų šaknys jokiu būdu negali džiūti.

Paprastai vienam krūmui vienu kartu liejama 4-5 litrai vandens, išsikerojusiems krūmams - tris kartus daugiau.

Laistyti geriau vakare, kada mažiau drėgmės prarandama dėl išgaravimo.

Rudenį 8-10 cm atstumu nuo kamieno 15-20 сm spinduliu, 35-40 cm gylyje pašalinama žemė, o jos vieta užpildoma mišiniu (2 puvenų kibirams - 0,5 kg nitrofoskos (mineralinių azoto, fosforo, kalio trąšų) , 0,5 kg medienos pelenų, 150 g gesintų kalkių), viršus mulčiuojamas durpėmis arba pjuvenomis. Tai padės vystytis šaknų sistemai, turės įtako geram augimui ir gausiam žydėjimui.

Gausiai žydinčios rožės, kurioms reikalingas parėmimas, parišamos taip, kad jų šakos išsidėstytų kuo horizontaliau arba, vijoklinių rožių atveju, spirale.

Rožės vejoje

Daugelis rožės sodina vejoje - ne gėlyną, apsuptą vejos, o atskirą krūmą ar jų grupę žolės fone.  Žinoma, žiedais apsipylės krūmas smaragdinės žalumos žolės fone atrodo labai gražiai, bet tikriausiai susiduria su tokio varianto soduinimo problemomis.

Žolė greitai užželia žemę aplink rožę ir ją visą laiką reikia ravėti.  Be to, pjaunat  veją, nemaža tikimybė pažeisti rožę, ypač jeigu žolė gerokai sužėlusi, aukšta, o rožė dar maža (prisiminkite, kiek kartų paverkėte neatsargiai vyro nupjautą šaką su žiedpumpuriais?).  Kad būtų lengviau prižiūrėti tokias rožes, yra paprastas, bet labai veiksmingas būdas. Pagal krūmo  perimetrą įkasamos paprastos plytos  (arba maždaug tokio paties dydžio ir formos bet kokios stačiakampės plytelės) taip, kad viršutinė plytos dalis būtų tame pačiame lygyje su žemės paviršiumi.  Galite plytas statyti šonu arba plokščiąja puse, tada bus patogu per jas važiuoti vejapjobvei.  Forma gali būti bet kokia, priklausomai nuo sodo stiliaus: išdėlioti plytas kvadratu, apskritimu ir t.t.

Pjaunant žolę, vejapjovės ratai važiuoja plytos paviršiumi ir gaunamas tikslus lygus kraštas, be to, iš karto matyti iki kur pjauti.  Taip pat galima aprėminti visą gėlyną. Plytos laikui bėgant šiek tiek apaugs samanomis, tarp jų įsikurs žolės kuokštai, ir jos visai nekris į akis.

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.