Trešnės ir vyšnios yra giminingi vaismedžiai, todėl jų sodinimo ir auginimo technologijos panašios. Didesnį populiarumą Lietuvoje turi žemaūgės trešnės.

Kada sodinti trešnes

Dažniausiai trešnes sodina ankstyvą pavasarį - kovo pabaigoje arba balandį.

Rudenį irgi galima sodinti trešnes, bet su sąlygomis - sodinuko vegetacijos stadija baigėsi, sodinukas miego būsenoje, sodinuko šaknys konteineryje.

Dirva trešnėms

• Tinkama dirva trešnėms: derlingas priemolis, lengvas priesmėlis, lengvo rūgštingumo dirva, puri, gerai praleidžianti vandenį.
• Netinkama dirva trešnėms: sunkus molis, labai smėlinga, rūgščios durpės, labai rūgšti, nuolat drėgna ir nepralaidi, labai aukštas gruntinių vandenų lygis (mažesnis negu 1 m iki paviršiaus).
• Dirvos rūgštingumas trešnėms: 5,5-7 pH.
• Ideali vieta trešnių auginimui - aukšta, saulėta, apšviesta, šilta, pietų ir pietvakarių pusėje.
• Prasta vieta - labai žema, duobėse, šiaurinėje pusėje, vėjuota, nuolatiniame šešėlyje.
• Trešnėms netinka obelų kaimynystė.

Trešnių sodinukų paruošimas

Teigiamą įvertinimą atrankos metu gauna trešnių sodinukai, kurių šaknys nepažeistos, normaliai išsivysčiusios, nesudžiūvusios ir ne per sausos. Tobulo trešnių sodinuko šaknys turi turėti daug lanksčių šaknelių, ataugančių nuo pagrindinių šaknų, jos turi būti pakankamai drėgnos.

Sodininkas turi nupjauti labai ilgas šaknis arba jas patrumpinti, pašalinti pažeistas, sudžiūvusias šaknų dalis.

Labai sausas ir perdžiūvusias šaknis iki sodinimo galima pamerkti į šaltame vandenyje arba molio skiedinyje 1 parą.

Trešnių sodinukai sodinimo metu turi išlikti miego būsenoje, be sprogusių pumpurų.

Duobių paruošimas trešnėms

Standartiniai duobės dydžiai trešnių sodinukui - 70-80 cm gylio, 80-90 cm pločio.

Trešnių eilei iškasa kelias duobes 4-5 m atstumu viena nuo kitos (priklausomai nuo veislės). Žemaūgėms trešnėms pakanka 3,5-4 m sodinimo žingsnio, aukštaūgėms - 5 m. Tarp eilių - 4-5 m atstumas.

Duobių kasimu reikėtu užsiimti dar rudenį arba likus bent 2 savaitėms iki planuojamo pavasarinio sodinimo.

Pavasarį trešnės sodinuko geresniam augimui ruošia užpildą duobei - derlingą mišinį iš dirvožemio ir trąšų.

Mišinio sudėtis: 20 kg dirvožemio, 10 kg komposto arba 10 kg puvenų, 100-200 g superfosfato, 60 g kalio sulfato. Viską permaišo. Į mišinį galima įdėti 200 g pelenų.

Trešnės nemėgsta ilgalaikės požeminės drėgmės. Todėl, jeigu gruntiniai vandenys pernelyg arti - duobės dugne iš pradžių dedamas drenažo sluoksnis iš molio.

Duobę užpildo mišiniu iki 3/4 gylio ir palaisto kibiru vandens, kad būtų drėgnas.

Trešnių sodinimas

Duobę užpildančiame klampiame mišinyje formuojama nedidelė kalvelė trešnės sodinuko šaknims. Šalia jos 7 cm atstumu įtvirtina atraminį kuolelį sodinukui pririšti.

Trešnės sodinuką laiko vertikalioje padėtyje ir tolygiai paskirsto jo šaknis mišinio paviršiuje. Šaknų galai turi žiūrėti apačion, o ne viršun. Šaknims negalima susipinti arba susikryžiuoti tarpusavyje.

Šaknis užberia iš viršaus dirvožemiu. Jis turi tolygiai užpildyti visus šaknų tarpus, kad neliktų tuščių vietų. Dirvožemį lengvai suplunka.

Šaknų kaklelis turi būti po žeme, o sodinuko skiepo kaklelis - 3-5 cm aukščiau žemės paviršiaus.

Sodinuką iškart palaisto 10 l vandens ir mulčiuoja puvenų sluoksniu. Pasodintus trešnių sodinukus galima laistyti 1 kartą per savaitę.

Rudenį trešnes reikia sodinti ne atviromis šaknimis, o tik su šaknimis konteineryje arba vazone.

Trešnių priežiūra

Trešnių genėjimas

Kada genėti trešnes? Trešnių genėjimui palankiausias laikas - kovas-balandis, prasidėjus vegetacijai, iki žydėjimo pabaigos ir rudenį, spalio pabaigoje-lapkritį.

Ką tik pasodintą trešnės sodinuką iškart patrumpina iki 0,6-0,8 m aukščio - nukerpa viršūnę, paliekant pumpurus ant kamieno. Aukščio trumpinimas reikalingas tam, kad sodinukas lengviau ištvertų žiemą.

Sekantį pavasarį iš kamieno ataugs ūgliai - būsimos pagrindinės šoninės šakos, ant kurių ateityje formuosis derlius.

Jauną trešnę galima genėti iki žydėjimo pabaigos

Antro sezono rudenį pirmame šakų aukšte palieka 3-4 pagrindines šonines šakas, šalinant nereikalingus ūglius, veltui atimančius drėgmę iš jų. Pačias pagrindines šakas galima patrumpinti trečdaliu.

Antrą aukštą formuoja, trumpinant ilgiausią centrinę vertikalią šaką 80 cm atstumu nuo pirmo aukšto žemiausios šakos.

Trečiame sezone trešnių genėjimo metu pašalinami neperspektyvios šakos ir vilkūgliai, kurie:

• besikryžiuoja,
• auga į lajos vidų,
• atauga smailiu kampu nuo pagrindinių šakų,
• auga labai tankiai (arčiau negu 40 cm atstumu viena nuo kitos).

Verpstės formos tręšnė. 2 arba 3 horizontalių šakų linijos kas 80 - 100 centimetrų. Ilgos šakos kurios nulinksta nuo uogų sunkumo rinkimo aukštyje. Nepasiekiant viršutines šakas jas galima nupjauti formuojant taurės formos krūmą.

 

2-3 perspektyvius naudingus ūglius, augančius teisinga kryptimi ant centrinės vertikalios šakos, galima palikti.

Trešnių laistymas

Trešnė yra drėgmiamėgis augalas. Vidutiniškai ją laisto 1 kartą per savaitę, norma - 30 litrų 1 tresnei.

Dažniausi trešnių laistymo laikotarpiai  per vasarą:

• Po žydėjimo, aktyvaus kamieno, šakų ir ūglių augimo metu (gegužę-birželį).
• Aktyvaus užuomazgų formavimosi metu (birželio pabaigoje).
• Per užsitęsusias sausras (liepą) - laistymo normą padvigubina.
• Paskutinis laistymas - rudenį, rugsėjį-spalį, prieš šalnas. Rudeninis laistymas padės trešnei ramiai peržiemoti.

Po žydėjimo - pirmas trešnės laistymas per vasarą

Laistant trešnes vanduo turi įsigerti į žemę 30-40 cm gyliu.

Laistyti prie pat kamieno - nedovanotina klaida. Pilnaverčiam laistymui reikia iškasti 20-30 cm gylio griovelį tiesiai po trešnės lajos kraštais ir pilti vandenį į jį. Tokius griovelius po laistymo purena, ravi piktžoles ir mulčiuoja - tuomet drėgmė juose išlieka ilgiau.

Reikėtų vengti laistymo prieš pat derliaus nuėmimą - tai gali sukelti trešnių vaisių skilimą.

Trešnių tręšimas

Pirmus 2-3 sezonus trešnių galima ir netręšti, kadangi visos trąšos jau buvo įterptos į dirvos mišinį duobių paruošimo metu. Patyrę sodininkai žino, kad šio trąšų mišinio gali užtekti augančiai trešnei artimiausiems 2-3 augimo metams.

Bet kartais pašviesėję trešnės lapai gali prabilti apie azoto deficitą. Tuomet verta duoti trešnei azoto - 10-20 g/m². Svarbu nepersistengti, nes trešnių atžvilgiu azoto trąšų perteklius mažina jų atsparumą šalčiui ir sulėtina ūglių augimą.

4 metų trešnes pavasarį tręšia karbamidu (150-200 g/m²), o vasaros pabaigoje-rudenį tręšia superfosfatu (300-400 g/m²) ir kalio chloridu (100 g/m²). Per ketvirtąjį sezoną tręšia plotą nuo kamieno iki lajos projekcijos ribos.

5 metų trešnių pavasario karbamido norma - 200-300 g/m², o rudenį superfosfato - 400 g/m², kalio chlorido - 200-300 g/m², komposto - 40-50 kg.

Trešnių derliaus nuėmimas

Vidurvasarį pradeda skinti prisirpusių trešnių derlių. Kaip teisingai skinti trešnes - su vaiskočiu ar be vaiskočio?

Protingiausias sprendimas - nukirpti trešnės vaiskotį per vidurį (pvz., nedidelėmis žirklėmis ar pan.). Nes skynimas kartu su vaiskočiu ir skynimas be vaiskočio kenkia ir dabartiniam trešnių derliui, ir busimam derėjimui kitais metais.

Skindami trešnę kartu su visu vaiskočiu jūs pažeidžiate vaisinį pumpurą, iš kurio ateityje turėtų išaugti naujas derlius. Todėl kabančių prisirpusių trešnių vaiskočius rekomenduojama kirpti per pusę. Tokiu būdu vaisinis pumpuras liks nepažeistas, o vaiskotis iš jo neišplėštas. Nors, vaiskočio kirpimas yra kruopštus darbas, palyginant su greitu skynimu rankomis su vaiskočiu.

Skindami trešnes be vaiskočių rizikuojate sugadinti savo nuskintą derlių, skirta ilgam laikymui. Nes iš nuskintų tokiu būdu trešnių pradeda varvėti sultys - iš ten, kur vaiskotis išplėštas iš vaisiaus. Tuomet trešnės pradės gesti. Skinti trešnes be vaiskočių nepakenktų tik tada, kai jas iš karto suvalgote arba suvartosite tą pačią dieną (perdirbsite uogienei ar pan.).

Trešnių ligos

Liga	Požymiai	Priežastys	Pasekmės
Moniliozė	Lapų, žiedų, šakelių parudavimas ir džiūvimas pavasarį. Pilkos apnašos ant lapų ir žiedų. Rudos puvimo dėmės ir rudos apnašos ant vaisių. Žaizdos šakų žievėje, lipų varvėjimas	Drėgni šalti vėjuoti orai žydėjimo metu. Žaizdos bręstančiuose ir laikomuose vaisiuose. Laiku nesunaikintos vaisių mumijos. Laiku nedezinfekuotos šakų žaizdos. Įvairūs vabzdžiai.	Trešnių vaisių džiūvimas, deformacija ir mumufikacija. Vaisių kritimas. Šakelių džiūvimas
Trešnių šratligė	Šviesiai rudos dėmės ir skylės lapuose. Rausvos dėmės ir žaizdos ant ūglių, lipų varvėjimas. Pumpurų pajuodavimas. Raudonos dėmės ir žaizdos ant vaisių.	Didelis oro drėgnumas ir lietingi orai lapų augimo metu. Laiku nedezinfekuotos ūglių žaizdos ir nepašalintos sudžiūvusios šakos.	Sugadinti trešnių vaisiai. Šakų sudžiūvimas. Mažesnis derlius
Sidabraligė	Šviesus sidabrinis atspalvis ant lapų. Susirietę lapai. Šakų džiūvimas. Kamieno žievės susiraukšlėjimas, grybeliai ant žievės.	Labai sausas oras, laistymo stoka. Boro stoka. Azoto perteklius. Genėjimo ir skiepijimo klaidos. Voratinklinė erkutė.	Nesiformuoja užuomazgos. Viso trešnės vaismedžio išsekimas.
Rudasis puvinys	Rudos puvimo dėmės ant vaisių. Viso vaisiaus parudavimas su balsvomis apnašomis.	Drėgni orai. Žaizdos vaisiuose. Sveikų vaisių kontaktas su pūvančiais. Laiku nesunaikintos vaisių mumijos, kuriose žiemoja sukėlėjas.	Vaisių puvimas, mumifikacija. Vaisių kritimas.
Kokomikozė	Purpurinės ir rudos dėmės ant lapų. Pageltonavę lapai.	Drėgni lietingi orai, didelė oro drėgmė. Laiku nepanaudoti fungicidai	Lapų kritimas. Nederėjimas. Mažėja atsparumas šalčiui. Vaisių džiūvimas.

 

Trešnių kenkėjai

 

Kenkėjas	Priežastys	Žala
Vyšniniai amarai	Sausi šilti orai vegetacijos metu. Labai jaunas sodas. Piktžolės kaimynystėje. Laiku neapdoroti lapai ir žaizdos žievėje. Laiku nepanaudoti insekticidai.	Ūglių ir lapų džiūvimas, lapų kritimas. Lapų išsekimas ir deformacija, užuomazgų žūtis. Mažesnis ir nekokybikas derlius
Gleivėtasis vyšninis pjūklelis	Laiku neperkasta dirva sode (joje žiemoja lervos). Drėgni ir šilti orai. Laiku nepanaudoti insekticidai.	Apgraužti lapai. Visos trešnės išsekimas. Ūglių augimo sumažėjimas. Apgraužtos vaisių užuomazgos. Mažesnis derlius
Grambuolis	Lauku neperkasta sodo dirva. Laiku nuo lapų nesurinkti grambuoliai. Laiku nepanaudoti preparatai.	Trešnės vaismedžio šaknų pažeidimas. Viso vaismedžio sudžiūvimas.
Vyšninė muselė	Šilti orai. Laiku nepanaudoti insekticidai.	Išgraužtas trešnių vaisių minkštimas. Vaisių puvimas ir kritimas.
Paukščiai	Laiku nepanaudotas apsauginis tinklelis ant vaismedžio lajos ir kitos atbaidymo priemonės. Vabzdžių gausa vaismedyje.	Sulestos trešnės. Dalies derliaus praradimas.

 

Trešnių veislės

 

Vis daugiau populiarėja žemaūgės trešnių veislės - nuo jų lengviau skinti derlių. Veislės dar skiriasi pagal sunokimo laiką, vaisių spalvą, skonio saldumą, atsparumą ligoms ir šalčiui.

Veislė	Savybės
Vega	Ankstyvoji, derlinga. Derlius - birželio pabaigoje. Sultinga, saldžiarūgštė. Vaisiai stambūs, šviesiai raudoni. Atspari šalčiui ir ligoms.
Rivan	Ankstyvoji. Derlius - birželio pradžioje. Sultinga, saldi, desertinė. Vaisiai vidutiniai ir stambūs, skaisčiai raudoni. Atspari šalčiui ir ligoms.
Paula	Ankstyvoji, derlinga. Derlius - birželio pabaigoje. Sultinga, saldi. Vaisiai stambūs,geltoni. Atspari šalčiui ir ligoms.
Mindaugė	Vidutinio ankstyvumo. Derlius - liepos pradžioje. Saldi, pusiau sultinga, skani. Vaisiai stambūs, tamsiai raudoni. Atspari šalčiui ir ligoms.
Sunburst	Vidutinio ankstyvumo. Derlius - liepos pirmoje pusėje. Sultinga, saldžiarūgštė. Vaisiai stambūs, raudoni. Atspari ligoms.
Irema BS	Vėlyvoji. Derlius - liepos viduryje-pabaigoje. Saldžiarūgštė. Vaisiai stambūs, širdelės formos, tamsiai raudoni. Atspari šalčiui ir ligoms.
Summit	Vėlyvoji. Derlius - liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje. Saldi. Vaisiai labai stambūs, tamsiai raudoni.

Piotr Šičiov