.png)
Pirmasis vaismedžių genėjimas. Obelys pradedamos genėti žiemą, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip -10 °C. Tuo metu ant liemens stengiamasi nepadaryti didelių žaizdų. Žiemą genimos ištvermingesnių veislių obelys. Vertingesnių ar mažiau ištvermingų veislių vaismedžius geriau genėti po didesnių šalčių - kovo balandžio mėnesiais. Pagrindinio genėjimo metu ramybės laikotarpiu arba prasidėjus vegetacijai, vaismedžių viršūnės negenimos, kad nepradėtų pernelyg augti.
Ramybės metu nugenėti vaismedžiai vešliau auga, užaugina daugiau ir ilgesnių ūglių. Todėl tuo metu genimos neaugios ar skurstančios obelys, kai norima medžius paskatinti vešliau auginti ūglius. Stipriau augančias obelis geriau genėti vegetacijos metu, kai jos sulapoja arba net sužydi. Tuo metu nugenėti vaismedžiai mažiau auga, lengviau išlaikoma pusiausvyra tarp augimo ir derėjimo, suformuojami norimos apimties vainikai, juos geriau apšviečia saulė.
Prasidėjus vegetacijai, patartina negenėti per mažai augančių medžių. Naujai pasodinti medeliai, kad vešliau augtų, irgi genimi ramybės metu. Jeigu vaismedžiai sodinami vegetacijos pradžioje, būtina juos skubiai nugenėti, kad nesusilpnėtų augimas. Kai jauni vaismedžiai formuojami prasidėjus vegetacijai, galima palenkti šakas horizontaliai arba žemyn.
Antrasis genėjimo ir formavimo laikotarpis. Vaismedžiai genimi ir formuojami vasaros pirmoje pusėje: trumpinamos viršūnės, pinciruojami nauji ūgliai, išlaužiami per stipriai vertikaliai augantys metūgliai. Kai vaismedžiai auga aukštesni negu numatyta, nupjaunamos jų viršūnės. Viršūnes geriau trumpinti birželio mėnesį, 2-3 savaitės po žydėjimo. Jaunų vaismedžių viršūnės visada labai auga ir dažnai iš viršutinių pumpurų bei stipresnių šakų galų užauga po kelias šakas. Birželio mėnesį, kai vešliai auga ūgliai, būtina išplėšti viršūnėje stačiai į viršų augančius ūglius-konkurentus. Paliekami tik trumpi, horizontalūs ūgliai. Pirmoje vasaros pusėje stipriai augančius naujus ūglius galima nugnybti (pinciruoti), tada silpniau auga likusieji ūgliai, formuojasi daugiau vaisinių šakučių ir žiedinių pumpurų. Ūgliai nugnybiami visų vešliai augančių ir plikomis šakomis vaismedžių. Vasaros pirmoje pusėje ir viduryje galima išgenėti ir vertikalius vešliai augančius ūglius. Jie būna dar nesumedėję, todėl tiesiog nuplėšiami nuo šakų be žirklių.
Trečiasis genėjimo laikotarpis. Obelys genimos, likus 3-4 savaitėms iki vaisių skynimo, tai yra rugpjūčio rugsėjo mėnesiais. Intensyvaus vaisių augimo, brendimo ir spalvinimosi metu reikia, kad juos apšviestų saulė. Tada genimi stiprūs į viršų augantys metūgliai. Horizontaliai augantys ir silpnesnieji paliekami, nes jų reikia vainikui formuoti. Į viršų augantys ūgliai paliekami tik ne ilgesni kaip 20 cm ir su viršūnėje sukrautais žiediniais pumpurais. Vasarą ūgliai pjaunami iki pat šakos, nepaliekama stuobrelių, nes kitais metais iš jų augtų dar daugiau ūglių, kuriuos vėl reikėtų genėti. Genėjimo įrankiai turi būti gero metalo ir labai aštrūs. Genėjimas - kasmetis darbas. Genimame sode mažiau plinta vėžio ligos. Genėjimo metu pašalinamos sužalotos ar jau negyvos augalo dalys, reguliuojamas jo aukštis bei plotis. Be to, genėjimas skatina vešlesnį augimą, gausesnį žydėjimą ir derėjimą. Siekiant neužkrėsti augalų įvairiomis ligomis, genima tik su tvarkingais, dezinfekuotais ir aštriais įrankiais.
Jaunų vaismedžių genėjimas ir vainiko formavimas, instrukcinis filmas
Senų vaismedžių genėjimas
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „IKS" sutikimo draudžiama.
