Daugelis miestiečių nusipirkę sodybą skuba išpjauti senas obelis. Atset, jos tamsina sklypą, veda dažniausiai nedidelius ir rūgštokus obuolius, tad kelia daugiau rūpesčių nei duoda naudos. Tačiau yra puikus būdas tokias obelis paversti sodybos puošmena ir puikių, skanių obuolių gamykla.

Sena obelis į kurią įskiepytos kelios skirtingos obuolių veislės. Geriau taikyti panašaus brendimo veisles. Nors senos obelys su milžiniška šaknų sistema puikiai atlaiko ir ilgą derėjimą. Šilumamėgės ir ankstyvos veislės skiepyjamos pietų ir vakarų kryptimi. Krentančios vienu metu veislės viršutinėse šakose. Minkštos, ilgai kabančios veislės apačioje.

 

Naujos obels projektavimas

Senos obelys dažniausiai augdavo neformuojamos. Tokios po keliasdešimt metų pavirsta į įmantrius meno kūrinius.  Daugybė susiraizgiusių kamienų labiau panašėja į šimtamečius alyvmedžius nei į seną obelį. Prieš pradedant obels tvarkymą verta nusibraižyti norimą gauti rezultatą. Tam galima padaryti belapės obels nuotrauką ir virtualiai patrumpinti esamas šakas bei "užauginti" naujas. 
Nereikėtų gailėti laiko ir vietoje gerai apžiūriėti obelį. Obelis formuojama atsižvelgiant į šviesos poreikį konkrečioje vietoje, trobos padėtį, langų apšvietimą. Reikėtų įvertinti ir vejos kirpimą susiformavus naujoms šakoms. Reikėtų neužmiršti, kad tiesiai į viršų šakos auga tik iki pirmojo didesnio derliaus, derlius šakas nusvarina. Jei nusvirusios šakos suksis, mediena pleišės ir gali įsimesti ligos. Jei šaka su kita šaka suauga labai aštriu kampu, greičiausiai ji nulūš.

Atstumai tarp šakų pagrindų turėtų būti ne mažesni kaip  0,8 - 1 metras. Mažesnį tarpą galima palikti, jei šakos nukreipiamos į skirtingas puses. Tuo pačiu reikia įvertinti, ar tos šakos nesusikryžiuos su gretimos šakos atšakomis. Reikėtų skaičiuoti, kad naujos šakos bus 2 - 2,5 metrų ilgio ir apie 1 metro pločio.  Jų pagrindinės šakos nuolinkis bus nuo horizontalaus iki 45 laipsnių. Skirtingų atšakų šakelės turės tarpusavyje nesikryžiuoti, neužstoti saulės kitoms derančioms šakoms. Lajos vidus turi būti laisvas, tarpai pakankami, prapučiami vėjo.

Sena obelis šalia daržinės, ant šlaito. Daržinėje įrengta pirtis, yra langai.

Kad medis neuždengtų langų, jis buvo formuojamas į kitą pusę ir žemyn nuo šlaito. Pagrindinės šakos taip pat apipjautos, tačiau nuo jų numatyta išauginti naujas šakas.

Daugiakamienė sena obelis. Šakos nusileidžia iki žemės, stipriai užtamsina veją, trukdo ją pjauti.

Obelis negenėta neaišku kiek dešimtmečių, obuoliai papaprastai supūva dar ant medžio, per metus apsamanoja net jaunos šakelės.

Paliktos ilgos stiprios šakos, ant kurių numatyta kas 1 metrą išauginti po naują derlingą šaką. Ant obels palikti augti stiprūs vilkūgliai. Dalis jaunų šakų paskiepytos.

 

Naujų veislių įskiepijimas

 

Rūgščius ir menkaverčius obuolius galima pakeisti įskiepijant į seną obelį naujas šiuolaikines veisles. Sena obelis turi daug jėgos ir skiepas per keletą metų pavirsta į didelę derlingą šaką. Dažnai obuoliai ant naujos šakos būna didesni ir skanesni nei ant jauno naujo medelio. Gal obelims galioja ta pati taisyklė kaip ir vynuogėms, kurių uogos nuo seno krūmo  vertinamos daug labiau nei nuo jauno medelio?  Seno medžio šaknų sistema pasiskleidžia plačiai ir giliai, traukdama maistingus elementus,  kurių jaunų medelių šaknys nepasiekia. Be to, aukštai augančio įskiepio nepasiekia sodybų šeimininkų siaubas - kiškiai ir stirnos. Taip per kelerius metus ant obels užauginame pilnavertį naujų obelaičių sodą. Ypač gražu būna, jei obelis subrandina skirtingų veislių ir spalvų obuolius.

Trečiaisiais metais ant obels užderėjo 8 skirtingų veislių obuoliai. Lobo obuoliai buvo apie trečdaliu didesni nei ant atskiros obels. Alyviniai beveik du kartus didesni nei ant medelio. Puvinys obuolius pažeidė daugmaž panašiai kaip ir augančius ant atskirų medelių. Manau, jį sumažinti padėjo nuolat renkami krituoliai.

Renkantis įskiepio veisles reikėtų atsižvelgti į obuolių derėjimo laiką ir atsparumą ligoms. Jei į obelį įskiepysime ansktyvą ir vėlyvą veisles, didelė tikimybė, kad ankstyvi obuoliai perduos šviežią puvinį vėlyvoms veislėms ir prarasime vėlyvų obuolių derlių.  Nors gana įdomu nuo tos pačios obels skinti obuolius nuo ankstyvos vasaros iki vėlyvo rudens. Tokiu atveju ankstyvas veisles reikėtų skiepyti į žemesnes šakas, kad obuolius  būtų lengva nuskinti. Galima ankstyvesnes veisles skiepyti vienoje pusėje, vėlyvesnes - kitoje. Kad greičiau sunoktų, ankstyvesnėms obelų veislėms galima skirti rytinę ir pietinę puses.

Obels paruošimas skiepijimui

Parengus obels atnaujinimo viziją, nupjaunamos senos šakos. Šaka pradžioje įpjaunama nuo apačios, vėliau pjaunama iš viršaus. Toks būdas leidžia nupjauti nesudraskius žievės, kas dažniausiai įvyksta, jei pjaunama vien tik iš viršaus. Nudrėskus žievę, didelė tikimybė, kad dalis šakos išdžius. Neverta skiepyti tiesiai į nupjautą  storesnę nei 2 - 3  centimetrai nuopjovą. Idealiai paskiepyti, kad būtų idealus kontaktas, ypač mėgėjui, retai pavyksta. Vėliau šakos, veikiamos obuolių svorio, toje vietoje linkusios išlūžti. Pats geriausias skiepijimo būdas yra  panašaus skersmens poskiepio ir įskiepio sudūrimas. Pirmaisiais metais skiepijama į mažas šakeles 50 - 80 centimetrų nuo pagrindinio nupjovimo vietos.

Skiepijant sudūrimu skiepijimo vietos nebesimato jau po kelerių metų.

Skiepijant į seną šaką skiepai sėkmingai  prigyja, bet neturi tiek jėgos, kad užgydytų pjovimo žaizdą. Didžioji dalis taip suformuotų šakų išlūžo pirmaisiais derliaus metais.

Ties nuopjovos vieta bei ant visų šakų pradeda sparčiai augti naujos šakelės - vilkūgliai.  Po kelių mėnesių reikėtų išlaužyti dar žalius vilkūglius, paliekant vieną ta kryptimi, kuria planuojate leisti augti naujai paskiepytai šakai. Paliktas vilkūglis gana greitai užgydo net gana didelių nuopjovų žaizdas. Palikti jo ilgiau nei porai metų nereikėtų, nes skersmuo gana greitai perauga reikalingą efektyviam sudūrimui.
Nupjovę senas šakas jūs pažadinate medį. Vilkūglius gali tekti laužyti ne vienus metus, kol susiformuos naujas medis pilnai išnaudojantis šaknų jėgą.

Vilkūgliai ištisiniu kilimu padengia medžio kamieną.

Verta palikti ir kelias senas šakas, nes dažniausiai nugenėtos obels obuoliai gerokai padidėja, įgauna geresnį skonį. 

Vaismedžių skiepijimo būdai

Vienodo ar panašaus skersmens šakelių sujungimas yra pats geriausias senos obels skiepijimo būdas.  Skiepo  nuopjovos ilgis  taikomas prie  obels šakelės nuopjovos ilgio. Geriausia jei susijungia abiejų nuopjovų - poskiepio ir įskiepio kraštelių žievė.  Jei įskiepis per siauras, priglaudžiamas vienas įskiepio šono žievės kraštas. Į obelį lipama neruošiant poskiepių iš anksto, jie paruošiami prieš pat skiepijant. Pastebėjau, kad iš anksto paruošus poskiepio vietą, sumažėja įskiepių prigijimas.

Skiepijimui naudojama nuopjova - įskiepis, su trimis pumpurais. Poskiepio zona nupjaunama skiepijimo peilį traukiant į save. Viršūnėlė nurėžiama staigiu kampiniu judesiu.

Įstrižas obels įskiepis. Viršutinė pjovimo riba kitoje pusėje sutampa arba yra kiek žemiau pirmojo pumpuro.

Skiepijimui reikės aštraus skiepijimo peilio, sodo tepalo, plastikinės izoliacinės lipnios juostelės. Pasiekti sunkiai prieinamas vietas pravers aukštos kopėčios. 

Poskiepio šakelė pjaunama 5 centimetrai nuo pagrindo, įstrižai. 

Paskiepyto  medžio priežiūra

Gana efektyvus variantas  išlaikyti sveikas šakas yra antrinis apipjaustymas. Tokiu atveju įskiepis suduriamas su maža šakele 10- 30 centimetrų nuo pagrindinio pjūvio vietos.  Ties pagrindiniu pjūviu paliekama stipri šaka, kuri greitai užgydys sudūrimą.  Po metų ar dviejų, kai įskiepis sustiprėja ir pasiekia 1/2- 1/3 pagrindinės šakos skersmens,  šaka nupjaunama prie pat naujos įskiepytos šakos. Nauja stipri įskiepyta šaka per metus užaugina žievę ant nuopjovos.

Pjaunant paliktas strampas prieš stiprią šaką. Pjaunant tai leidžia nesuardyti šakos struktūros, kas beveik visada įvyksta dėl lūžtančios šakos svorio. Antru pjovimu stampas nupjaunamas. Šalia paliekamos šakos įskiepyta šakelė bus auginama kelerius metus, kol pasieks 1/3- 1/2 šakos storio. Tada bus nupjauta stiprioji šaka.

Įskiepį ir poskiepį laikantis aprišimas iš izoliacinės juostos  nuimamas po 3- 4 mėnesių, vasaros pabaigoje.  Jei skiepijant rišama virvute ar medžiagine izoliacija, gali reikėti nuimti ir anksčiau. Šie aprišimai nesitempia ir skiepo augimas sustiprėja aplink juos formuojantis "stirnos rageliams". Apleidus tokius skiepus, jie nulūžta.

Medžiaginė izoliacija neleido šakai storėti aprišimo vietoje. Šaka augo prieš ir už suspaudimo zonos.

Skiepų paruošimas

Įskiepių šakelės ruošiamos vasario-kovo mėnesį, kai yra užsigrūdinusios po pašalimo. Įskiepiams renkamos stiprios pirmametės derančių šakų šakelės, ant kurių nėra žiedinių pumpurų. Vilkūgliai skiepijimui netinka. Šakelių ruošimui geriausia parinkti giedrą dieną. Šakelės apvyniojamos popieriuku, ant kurio užrašyta veislė, nuopjovos patepamos sodo tepalu. Sudėjus jas į plastikinį mašą, jis užrišamas ir pakabinamas vėsiame rūsyje. Padėjus ant lentynų, ypač sodyboje, galima sulaukti graužikų antpuolio. Jie su džiaugsmu paskanaus švelnios ūglių žievės.

Šiame straipsnyje pateikiau savo penkerių metų patirtį. Dėl perskiepijimo  ir jo reikalingumo yra gana daug diskusijų. Išsamaus straipsnio šiuo klausimu neradau, tikiuosi, šis gali būti naudingas keičiant savo sodą. Naujokams siūlau neskubėti perskiepyti visų obelų, o pradėti nuo vienos obels.  Per keletą metų sukaupta patirtis leis pasirinkti geriausią variantą.

 

Vaismedžių skiepijimo fimas

 

 

Sergejus Jeriomenko
Autoriaus nuotraukos