Kuo kruopščiau veja įrengiama, tuo ji bus kokybiškesnė. Dirvos vejai paruošimas, laistymo sistemos įrengimas, vejos sėja ir vejos žolių mišiniai. Dažniausios vejos įrengimo klaidos.

Dirvožemį vejai reikia pradėti ruošti iš rudens, o palankiausias vejos sėjos laikas - pavasarį, kai žemė įšyla maždaug iki 7-8 laipsnių (geriausia balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesiais). Tuomet dirvoje dar yra pakankamai drėgmės, būtinos sėkloms išbrinkti bei sudygti, o iki vasaros sausrų pakanka laiko, kad žolės spėtų išauginti pakankamai ilgas šaknis ir apsirūpinti drėgme. Tačiau ne visuomet įmanoma įgyvendinti visus užsibrėžtus darbus laiku, tokiu atveju sėją galima ir nukelti. Sėjant veją vasaros metu, didžiausią grėsmę kelia sausros, tačiau, jei vejos plote įrengta laistymo sistema, rizika sumažėja.

Dirvos vejai paruošimas

Iš rudens vejos plotą reikia sukasti ar suarti maždaug 25 cm gyliu, būtinai išrinkti akmenis, šiukšles, kiaulpienių ir usnių šaknis, patręšti kompostu ir išlyginti. Jeigu veja įrengiama vietoje pievos, būtina išnaikinti visas joje augančias žoles, tam tikslui naudojami herbicidai.

Vejos ploto gruntas ir lygumas - viena iš pagrindinių gražios vejos sąlygų. Jeigu viršutinis dirvos sluoksnis nėra derlingas, jame yra statybinių šiukšlių, geriausia nederlingą sluoksnį nustumti ir užpilti 10 apie cm sluoksnį juodžemio.

Jei dirva yra sunkus molis, į kurį sunkiai geriasi vanduo, rekomenduojama ant jo užpilti sluoksnį žvyro ir tik tada paskleisti juodžemį. Vejos žolėms reikalingas derlingas, laidus orui ir drėgmei sluoksnis.

Žemės plotas labai kruopščiai išlyginamas, jame neturi būti kauburių ir įdubų. Principas paprastas - vejos plote neturi užsilaikyti vanduo. Jei toks pavojus yra, verta pakloti drenažo vamzdžius. Be to, nelygumai trukdys pjaunant žolę vėjapjove.

Laistymo sistema vejai

Be laiku ir pakankamo laistymo išlaikyti kokybišką veją sudėtinga. Todėl, jei nėra laiko kone kasdien rūpintis vejos priežiūra, verta įsirengti automatinę laistymo sistemą.

Automatinė požeminė laistymo sistema įrengiama dar iki derlingo žemės sluoksnio suformavimo, bet, jeigu laistymo sistemą montuoja profesionalai, ją galima įrengti ir jau paruoštame plote ar net žaliuojančioje vejoje. Jie turi specialią techniką, su kuria požeminiam vamzdynui iškasamos 20-30 cm gylio, vos 10 cm pločio tranšėjos. Paklojus vamzdžius, tranšėjos užpilamos gruntu ar uždengiamos nuimta velėna.

Kadangi laistymo įrengimas susijęs su požeminiu vamzdynu ir elektra, geriausia jo įrengimą patikėti profesionalams. MB „Vandens lašai" meistrai pirmiausia išsiaiškina, kokio dydžio vejos plotą pageidaujate laistyti, iš kur imsite vandenį, kokio lygio reikalinga automatika. Gavę sklypo planą, „Vandens lašai" projektuotojai parengia projektą.

Jeigu laistymo vamzdį reikia pravesti po taku, reikalinga gilesnė tranšėja ir vamzdžio apsauga.

„Dažnam užsakovui atrodo, kad laistymo sistemos projektas yra nereikalingas, tačiau tikslus projektavimas gali ne tik sumažinti laistymo sistemos kainą, bet ir nepridarys nuostolių dėl vandens nepasiekiamų ar perlaistytų vietų. Rengiant projektą apskaičiuojama, kiek ir kokių reikia purkštukų, kaip jie turi būti išdėstyti, kad visas plotas būtų laistomas tolygiai, kad visur žolė gautų reikiamą vandens kiekį", - sako įmonės atstovai,

Tik vienu purkštuku per mažai ir tikėtina, kad vandens srauto susikirtimo vietose žolė negaus reikiamo vandens kiekio ir per sausrą nuruduos. Profesionalus laistymo sistemos įrengimas - MB „Vandens lašai".

Laistymo sistemos įrengimas nėra labai sudėtingas, tačiau, kaip pasakoja MB „Vandens lašai" darbuotojai, dažnai tenka taisyti mėgėjų padarytas klaidas. Neįgudusiems montuojant sistemą dažnai nepavyksta sandariai sujungti vamzdžių, ypač kampu, tuomet vanduo sunkiasi per nesandarumus.

Įsigyjus laistymo įrangą, visgi verta montavimą patikėti meistrams, nes jie parenka ne tik purkštukų skaičių, skersmenį, išdėstymą, bet atsižvelgia ir į vandens šaltinio debitą bei hidraulinį slėgį. Laistymo sistemai dažnai būna reikalingas slėginis vandens siurblys, taip pat reikalinga kolektorinė dėžė, kuri montuojama grunte sulig žemės paviršiumi. Elektrinių vožtuvų pagalba laistymas išskaidomas į zonas, atsižvelgiant į reikalingą vandens kiekį ir laistomo ploto padėtį.

MB „Vandens lašai" specialistai parenka reikiamus laistymo sistemos purkštukus, kurie gali būti įvairaus galingumo, skersmens, reguliuojamo laistymo kampo ir spindulio, stacionarūs ir iššokantys. Laistymo sistemos projektavimas ir įrengimas iš vienų rankų.

Jeigu vejos plotas yra šlaite, įrengiant laistymo sistemą į tai reikia atsižvelgti, nes vanduo lygiame plote ir šlaite susigeria skirtingai. Netinkamai sumontuota laistymo sistema - tai ne tik veltui išleisti pinigai įrangai, bet ir galimi nuostoliai dėl augalų žūties. Profesionalai, atsižvelgdami į situaciją, visada patars, kokią įrangą įsigyti. Bet kuriuo atveju, kad veja nebūtų laistoma per lietų, visada labai patogu kurioje nors lietaus pasiekiamoje vietoje sumontuoti lietaus jutiklį, kuris gali būti laidinis arba belaidis. Pradėjus lyti, jis išjungs laistymą. Verta įsirengti automatinį laistymo sistemos valdymą, nes tokiu atveju galima suprogramuoti įvairius scenarijus, pavyzdžiui, laistymo laiką, atsižvelgiant į oro temperatūrą, laistymo atidėjimą po lietaus ir pan.

Gėlynų ir daržų laistymui tinka lašelinis laistymo būdas, o kaip paslėpti laistymo žarnas, ką daryti, kad jos neužsiterštų, patars MB „Vandens lašai" meistrai.

Vejos ploto lyginimas

Pavasarį vejos plotą reikia supurenti maždaug 10 cm gyliu, susmulkinti grumstus, sugrėbstyti ir tuomet volu kelis kartus pereiti visą plotą, sutankinant ir išlyginant žemės paviršių. Įrengiantiems veją patiems, volą galima išsinuomoti statybinių įrankių nuomos vietose. Jei bus įdubų - juose laikysis vanduo ir tose vietose žolė nebus graži.

Dar sykį norėtųsi priminti apie vejos ploto paruošimo svarbą. Teko matyti kruopščiai pasėtą veją, išmargintą dėmių. Pasirodo, šeimininkai prieš ją įrengdami ant viso ploto papylė statybinių atliekų, ant jų užpylė juodžemio - nemažai, apie 25 cm sluoksnį. Nepakako. Palijus šarminės medžiagos iš statybinių atliekų pasiekė žolių šaknis ir jas nudegino.

Vejos sėklos

Išlyginus vejos plotą, jo paviršius lengvai pašiaušiamas grėbliu. Tuomet jau galima sėti, tik reiktų pasirinkti dieną, kuomet nepučia stiprus vėjas.

Paprastai pardavinėjami paruošti vejos žolių mišiniai, tad sukti galvos dėl jų neverta. Reikia tik pasirinkti žoles pagal dekoratyvumą, gruntą.

Vejos sėklų normos irgi paprastai būna nurodytos - maždaug 30 g į kvadratinį metrą. Jei norisi, kad veja suželtų greičiau, galima sėti tankiau, tačiau vėliau, sužėlus per tankiai pasėtai žolei ir susidarius velėnai, žolėms gali trūkti oro, maisto, drėgmės. Labai svarbu pasėti, kol dar dirva pakankamai drėgna (balandžio, gegužės mėnesį).

Sėklas reikia padalinti į dvi dalis ir vieną dalį išbarstyti skersai, kitą - išilgai. Tai paprasčiausias sėjos būdas, kuris užtikrins, kad sėklos pasiskirstys tolygiai ir bus apsėtas visas norimas plotas.

Pasėjus dviem kryptimis, žemės paviršių reikia negiliai sugrėbstyti, kas sėklos subyrėtų į dirvą ir privoluoti.

Galima sėti ir rudenį, rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais. Tačiau veja, pasėta pavasarį, geriau peržiemoja palyginti su pasėta rudenį.

Jeigu veja įrengiama šlaite, pasėti žolę ir prižiūrėti bus šiek tiek sudėtingiau. Reikia lygiai ir vienodai išbarstyti sėklas, po sėjos gerai suvoluoti ir drėkinti žemę.

Veją šlaite sudėtingiau pasėti ir prižiūrėti.

Galima pasielgti paprasčiau - jeigu šlaito plotas nedidelis, jam užkloti nupirkti keletą metrų ruloninės vejos. Ją patogu naudoti šlaitams, mažiems plotams apželdinti, itin tinka, kai veją norisi įrengti greitai. Pasėta veja visiškai susiformuoja tik po 2-3 metų, o ruloninė džiugins tuoj pat.

Hidrosėja - lengvesnis sėjos būdas

Kitas būdas turėti žalią ir gražią veją - pasinaudoti naujausiomis technologijomis, padedančiomis išvengti visų problemų. Dabar dažnai naudojamas vejos sėjos būdas vadinamoji hidrosėjos technologija. Tai yra vejos sėjimo būdas, kai ant vejai paruošto paviršiaus išpurškiamas mišinys, sudarytas iš vandens, celiuliozės mulčio, specialių klijų, vejų sėklų, drėgmės sorbento bei trąšų. Visa košė sumaišoma specialaus hidrosėjos aparato rezervuare ir tolygiai išpurškiama ant paruošto grunto. Per kelias valandas košė sustingsta ir suformuoja dirvos paviršiuje plėvelę, kuri išlaiko sėklas savo vietoje kol jos sudygsta. Plėvelė praleidžia drėgmę į dirvą, tačiau neleidžia tekančiam lietaus vandeniui išnešti sėklų ir išgraužti dirvožemio. Kadangi sėkloms sudaryta palanki terpė, o drėgmės sorbentas padeda palaikyti tinkamą drėgnumą, žolė greitai sudygsta ir įsitvirtina dirvožemyje. Visos naudojamos medžiagos yra organinės ir greitai yrančios, todėl sudygus vejai jos suyra ir virsta natūralia trąša. Šis būdas nepakeičiamas želdinant šlaitus ar kitas sudėtingas vietas.

Vejos pjovimas

Neskubėkite šienauti vejos pirmą kartą. Daugeliui kyla nenumaldomas noras nupjauti veją žoliapjove dar iki tol, kol ši užauga iki kulkšnių. Pavasarį nereikia skubėti, vejos žolės turi paaugti maždaug iki 10 cm.

Vejos pjovimo dažnumas priklauso nuo oro ir metų laiko. Aktyvaus augimo metu, veją reiktų šienauti 1- 2 kartus per savaitę. O anksti pavasarį, vėlai rudenį ir per sausras - maždaug kas 10 dienų. Paskutinį kartą rudenį veją reiktų nupjauti po pirmųjų šalnų, nušienavus dar ir plonai apibarstyti kompostu ar durpine žeme. Taip veja ir patręšiama ir lepesnės žolės apsaugomos nuo iššalimo.

Vejos įrengimo klaidos

●       Gerai nesunaikinama sena velėna.

Jei toje vietoje, kurią norite užsėti dekoratyvinėmis vejų žolėmis, yra sena velėna, ją geriausia nuimti, išnaikinti daugiamečių piktžolių šakniastiebius. Galimas ir kitas kelias - nupurkšti herbicidais, kad išnyktų piktžolės, o po 2-3 savaičių suarti ar sukasti. Po to dar reikia laiko, kad žemė susigulėtų, susiformuotų dirvos struktūra.

●       Pripilama atliekų.

Ant būsimo vejos ploto podirvio negalima pilti jokių atliekų, jų deginti, užkasti. Vėliau dėl to vejos plote gali atsirasti dėmių.

●       Per plonas derlingas sluoksnis.

Dekoratyvinei vejai derlingas žemės sluoksnis turi būti ne plonesnis kaip 20-25 cm. Paprastai, dažnai mindomai vejai, kuriai ir priežiūros reikia mažiau, užteks 15 cm derlingo žemės sluoksnio.

●       Sėjama ant piktžolių.

Jei paruoštoje dirvoje dar matyti piktžolių šakniastiebių, reikia palaukti, kol piktžolės sudygs ir nupurkšti herbicidu. Galutinį dirvos paruošimą galima pradėti tik tuomet, kai joje nebelieka daugiamečių piktžolių, didesnių nei 2 cm skersmens akmenų.

●       Per mažai voluojama.

Prieš sėjant vejos žoles, dirvą reikia 2-3 kartus suvoluoti sunkiu (120-130 kg) volu. Atsiradusius įdubimus užlyginti grėbliu ir vėl voluoti. Dirva turi būti lygi ir suspausta tiek, kad vaikštant po ją liktų ne gilesni kaip 0,6 cm pėdsakai. Suspaustos dirvos viršutinį sluoksnį galima lengvai supurenti, kad nebūtų grumstų, tik lygi smulki žemė.

●       Paskubėsi - pralaimėsi.

Norint turėti kokybišką veją, negalima skubėti. Vejos grožio paslaptis - dirvos paruošime. Netinkamai paruošus dirvą, negelbės net geriausios žolių sėklos.

 

ASA.LT informacija