Mediena - puiki statybinė medžiaga, tačiau daugelis tautiečių jos vengia ir mieliau statosi namus iš plytų arba blokelių. Galbūt todėl, kad nori saugumo ir patikimumo, ir tai sieja būtent su plytiniais namais. Teisybės yra, nes plytiniai ilgaamžiškiausi, bet ar tikrai mediniai namai nusileidžia patikimumu ir ilgaamžiškumu?

Yra specialistų, kurie teigia, kad tiesiogiai lyginti medienos ir kitų statybinių medžiagų charakteristikas nėra labai teisinga. Juk svarbu ne atskirai paimta statybinė medžiaga, o tai, kaip ji „dirba“ bendroje pastato konstrukcijoje. Įvertinus visas eksploatacijos ypatybes, daugeliu atveju mediena yra tokia pat patikima kaip ir kitos medžiagos. Kita vertus, klijuoti rąstai tvirtumu ir kitomis charakteristikomis gerokai lenkia tradicines statybines medžiagas. Pas mus jų naudojama palyginti mažai, tačiau užsienyje naudojami ne tik namų, bet ir vandens parkų ar stadionų statybai.

Dažnai sakoma, kad mediena – minkšta ir plastiška medžiaga. Taip ir yra, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad mediena nepatvari. Jei mediena neturėtų tvirtumo, jos niekada nebūtų naudoję pastato laikančiosioms konstrukcijoms. Be to, medieną galima naudoti ne tik mažaaukštei statybai. Ne viename Europos mieste galima rasti net medinių penkiaaukščių, stovinčių ekologiškų namų kvartale.

Dar vienas svarbus klausimas – namo ilgaamžiškumas. Pas mus statoma ne tik sau, bet ir vaikams ar net anūkams. Požiūris pasenęs, nes vaikai labai skuba „sukti savo lizdelį“, tačiau daugelis stato namus ir nori, kad jie gerai atrodytų po 20–30 metų. Šiuo atveju vėl pirmiausia pasirenkamos plytos arba blokeliai, bet toks sprendimas ne visada logiškas.

Pažiūrėkite į Vilniaus Žvėryno ar kokį panašų mikrorajoną kitame mieste. Čia gausu medinių XIX amžiuje statytų namų. Jei bus tinkamai rūpinamasi, mediniai namai stovės ne vienerius metus. Taigi, medinis namas gali būti ilgaamžis. Reikia atsiminti, kad šie namai buvo statomi neapdorojus rąstų džiovinimo kamerose, nesutepus jų specialiomis medžiagomis, nepadengus laku. Kaimuose dažnai vietoj pamato po namu būdavo dedama tik akmenų. Namai stovi.

Pasak specialistų, visos statybinės medžiagos maždaug vienodai ilgaamžės. Istoriškai statybinės medžiagos buvo pasirenkamos ne pagal ilgaamžiškumą ar tvirtumą, o pagal pasiekiamumą ir klimato ypatumus. Viduržemio jūros regione tokia statybinė medžiaga – akmuo, mūsų kraštuose – mediena. Tai, kad šiandien vienas namas stovi ilgiau už kitą, lemia ne medžiagų pasirinkimas, o eksploatacijos sąlygos, ar kokybiškai buvo statoma, ar buvo įvertintos klimato sąlygos ir pan.

Kiekviena statybinė medžiaga turi savų pliusų ir minusų. Tarkim, metalas rūdija, betoną gali veikti eroziją, mediena gali persisukti. Kai kurie specialistai linkę išskirti medieną kaip mažiau neigiamam atmosferos poveikiui pasiduodančią medžiagą. Reikalas tas, kad mediena – gamtinė, „gyva“ medžiaga, nuolat ir darniai „bendraujanti“ su ja supančia aplinka.

Mediena kvėpuoja ir tai nėra mitas. Ji pasižymi išskirtinėmis garų ir oro pralaidumo savybėmis, todėl mediniai namai gali patys išsivėdinti ir tuo pat metu išsaugoti šilumą. Specialistai nustatė, kad mediena kaupia šilumą ir paprastai yra šiltesnė dviem laipsniais negu ją supantys daiktai. Be to, medienos sugebėjimas kvėpuoti iki minimumo sumažina riziką atsirasti pelėsiui ar grybeliams. Žinoma, tik tuo atveju, jei kvėpuoti sudarytos sąlygos.

Dar viena amžina su mediena susijusi baimė – gaisras. Tai ne fobija, o niūri kasdienybė. Beveik kas savaitę užregistruojama po vieną namo ar tvarto gaisrą. Baimę didina įsitikinimas, kad medinis namas sudega kaip degtukas, o mūrinės sienos išlieka net po gaisro ir vėliau namą galima atstatyti.

Atstatyti, jei gaisras buvo užgesintas greitai ir nuostoliai nėra dideli, galima ne tik mūrinį, bet ir medinį namą. Juo labiau, kad teiginys, kad mediena dega geriau negu kitos medžiagos, labai ginčytinas. Su tuo sutiks net gaisrininkai.

Pasirodo, medinė sija, ypač iš klijuotų rąstų, atsparesnė ugniai negu metalinė ar net gelžbetoninė. Kadangi metalas lydosi ir keičia formą, įkaitusi metalinė konstrukcija gali greitai sugriūti. Medinė sija, nors ir apdegusi, ilgai išlaiko laikančiąsias savybes.

Medinė sija subyra sudegusi maždaug iki pusės, o kad tai atsitiktų, reikia nemažai laiko, nes aplink susidarantys pelenai stabdo degimą. Įsidega mediena irgi ne taip greit, kaip įprasta manyti. Aišku, apipylus ją benzinu padegti nebus sunku, tačiau tokiu atveju bet kokia konstrukcija akimirksniu suliepsnos.

Tiesa, reikia pripažinti, kad net klijuota mediena negali taip ilgai priešintis ugniai kaip, tarkime, akmuo. Skirtingai nuo rąstų, plytos ir betonas gaisro atveju išsaugo savo konstrukciją, tačiau specialistai teigia, kad mūrinio namo atkūrimo po gaisro išlaidos lygios naujo medinio namo statybai. Juo labiau, kad plytos gaisro metu praranda dalį tvirtumo: jos tampa jautresnės vėjo poveikiui, drėgmei, šalčiui, užšalimui ir atšilimui. Sakant paprasčiau, gaisrą atlaikiusios plytų sienos greičiau skeldėja, blogiau sulaiko šilumą, ant sienų gali pradėti kauptis kondensatas ir pan. Žmonės iki šiol įsitikinę, kad negalima statyti naujo namo gaisravietėje. Į mistiką nesigilinsime, bet reikia prisiminti, kad betoniniai pamatai gaisro atveju taip pat praranda savo savybes ir naują namą tikrai verčiau statyti ne ant apdegusių pamatų, o lieti naujus.

Pasak specialistų, klausimas „Kas dega greičiau?“ – netikslus. Daugelis žinome, kad ugnis negaili nieko. Namo gyventojams svarbiau tai, kaip ilgai nesubyrės konstrukcija ir kiek nuodingų produktų išskirs degančios medžiagos. Šia prasme mediena – pati tinkamiausia medžiaga: atspari ugniai ir natūrali.

Mes jokiu būdu nesiekiame sumenkinti kitų statybinių medžiagų, teigdami, kad mediena – vienintelė gera ir patikima medžiaga. Mūsų tikslas – informuoti, o rinksitės jūs patys.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.