Skiepijimas - nuo seno taikomas būdas siekiant išlaikyti nepakitusias vaismedžių veislines savybes. Jis naudojamas tiek formuojant jaunus, tiek skiepijant didesnių medžių šakas. Sodininkui mėgėjui vertėtų rinktis suformuotų medžių šakų perskiepijimą, o naujus medelius formuojančius skiepus patikėti profesionalams. Priežastis labai paprasta - anksčiau poskiepiams buvo įprasta naudoti laukinių medžių rūšių sėjinukus. Dabar poskiepiam sėkliniai sėjinukai naudojamai retokai, tačiau rinkoje parduodama daug ne iš sėklų išaugintų vegetatyvinių poskiepių, kurių parinkimas labai svarbus, nes nuo jų priklauso formuojamo medelio aukštis, atsparumas ligoms, šalčiui ir net derlingumas.

Poskiepio parinkimas

Poskiepiams naudojami sėjinukai ir vegetatyviniu būdu užauginti medeliai.

Obelų poskiepiai

Žemaūgėms obelims naudojami (didėjančia tvarka) P22, P59, B9, M9, P60, B396 poskiepiai. Pusiau žemaūgėms obelims formuoti siūlomi P1, P14, M26, vidutinio augumo MM106, B118, M4, MM111 poskiepiai, o aukštaūgėms obelims-  sėklinis paprastojo antaninio arba A2 poskiepiai.

Pagal augimą poskiepius galima sudėlioti didėjimo tvarka: P22, P59, B9, M9, P60, B396, P1, P14, M26, MM106, B118, M4, MM111, A2.

Kriaušių poskiepiai

Formuojant žemaūges kriaušes naudojami svarainių sodinukai, klasifikuojami pagal A, B, C, D, E, F, G tipus, iš kurių pramoninę reikšmę turi trys pirmieji tipai. Produktyviausias ir labiausiai augimą mažinantis yra C (MC) poskiepis. A (MA) poskiepio kriaušės pirmaisiais metais auga stipriai, trečiaisiais, kai pradeda derėti, augimas sulėtėja. Ne visoms kriaušių veislėms tinka minėti poskiepiai. Kai kurioms naudojamas tarpinis poskiepis: I. Štaro hibridas Nr. 31, „Jūratė", „Sonata" veislių kriaušės. Deja, svarainių poskiepiai mažiau atsparūs šalčiui. Rekomenduojama naudoti Lenkijoje sukurtą šalčiui atsparų poskiepį S1, panašų į MA poskiepį. LSDI yra sukūrusi šalčiui atsparius K11 ir K16 poskiepius.

Trešnių poskiepiams dažniausiai naudojami kvapiųjų vyšnių sodinukai. Didžiausia problema, su kuria susidūriama renkantis trešnių poskiepį, - didelis augimas.

Įskiepio parinkimas

Namų sąlygomis paruošti įskiepius ilgesniam naudojimui yra gana sudėtinga. Įskiepiams geriausiai tinka šaltyje grūdinti metūgliai ar antrametės šakelės. Atsižvelgiant į žiemą jie ruošiami lapkričio-sausio mėnesiais po pirmųjų didesnių šalčių (minimum 5 laipsniai šalčio). Negrūdinti skiepūgliai blogiau ištveria saugojimą, prasčiau prigija. Jei žiemą nebuvo didelių šalčių, galima skiepūglius ruošti ankstyvą pavasarį prieš pumpurų brinkimą. Po šaltos žiemos dalis skiepūgliams tinkamų šakelių gali būti apšalę, todėl sunkiau prigis arba išvis neprigis. Įskiepiai ruošiami išpjaunant apie 30 centimetrų ilgio šakeles. Nupjautasis galas užtepamas nuo dehidratacijos saugančiu tepalu. Įskiepiai parenkami su vegetatyviniais pumpurais, geriau iš vidinių vainiko dalių. Kaulavaisių vaismedžiams imami trumpesni ūgliai, paliekant viršutinius vegetatyvinius pumpurus. Jei vasara buvo sausringa, o metūgliai trumpi - galima imti ir dvimetes šakeles. Skiepūgliai sandariai suvyniojami į plėvelę ir laikomi patalpoje ar šaldytuve, kur galima palaikyti stabilią 0-1 laipsnio temperatūrą. Galima laikyti rūsyje suvyniotus į plėvelę, bei apdėtus sniegu. Apipylus sniegą durpėmis ar pjuvenomis, sniegas ilgiau netirps. Ūglius reikia saugoti nuo išdžiūvimo, vandens, pelėsių ir pelių. Nuo pelėsių apsaugoma trumpam pamerkus į silpną kalio permanganato tirpalą. Laikant šaldytuve (1-5 laipsniai), įskiepius galima išlaikyti ilgiau ir skiepijimo laiką pratęsti iki birželio pradžios.

Vasariniam skiepijimui arba akiavimui naudojamos kelių metų šakelės. Kaulavaisiniams vaismedžiams akiavimui tinkamiausias  liepos mėnuo, obelims ir kriaušėms - rugpjūtis.

Vaismedžių skiepijimo laikas

Dažniausiai skiepijama ankstyvą pavasarį požieviniu, sudūrimo, šoninio sudūrimo ar šoninio įpjovimo būdais. Skiepijama orams sušilus, kai sinoptikai nebeprognozuoja didelių (iki minus 10 laipsnių) šalčių, t. y. kovo pabaigoje ar gegužės pradžioje. Skiepūgliai neturi būti su besiskleidžiančiais lapeliais. Pirmiausiai skiepijamos vyšnios ir slyvos, vėliau obelys ir kriaušės. Anksti skiepyti gerai dėl to, kad įskiepiai turės daugiau laiko pasiruošti kitai žiemai ir sutvirtėti.

Galima skiepyti žiemą rūsyje ar sandėliuose laikomus konteinerinius augalus, rudenį iš anksto pasiruošus poskiepių.

Vasarą akiuojama stengiantis, kad akutė nesužaliuotų, todėl akiuojam mažiau saulės gaunančioje šakelės pusėje, iš apačios ar didesnio vaismedžio šiaurinėje pusėje. Vyšnios ir slyvos akiuojamos liepos mėnesį, obelys ir kriaušės - rugpjūtį. Vėliau akiuojant atsiranda pavojus, kad žaizdos neužgis ir akutė iššals. Skiepyti rekomenduojama sausu, debesuotu oru. Negalima skiepyti per lietų ar po lietaus.

Vaismedžių skiepijimas

Sėkmingam skiepijimui daug reikšmės turi skiepūglių kokybė. Gerai išsilaikę skiepūgliai tokie, kurių žievė nesusiraukšlėjusi, o pumpurai nesužaliavę ir neapipeliję. Išilgai įpjautos nuopjovos paviršius turi būti drėgnas. Padžiūvę skiepūgliai prieš skiepijimą suvyniojami į šlapią skudurą ir palaikomi šaltai, daugiau padžiūvę porai valandų įmerkiami į vandenį. Jei pumpurai pažaliuoja (tai dažniausia būna ūglius laikant nepakankamai šaltai), verta juos aptepti sodo tepalu, kuris suklijuodamas ir mažindamas garavimą stabdo pumpurų vystymąsi.

Skiepijimui paruošiamas įskiepis su 3 stipriais pumpurais, obelims - iš viduriniosios šakelės dalies, vyšnioms ir slyvoms - iš viršutinės šakelės dalies pumpurų.

Skiepijimo darbui paruošiami ir švariai nuvalomi įrankiai: aštrus sodininko peilis, sekatorius. Taip pat reikės sodo tepalo ar vaško ir plastikinės izoliacinės ar elastinės juostelės. Medžaiginė elektros izoliacinė juosta netinka, nes ją nuplėšiant galima nuplėšti ir medžio žievę.

Skiepijimo įrankiai ir skiepūgliai įskiepiams

Pirmiausia nupjaunamas poskiepis, nes jis turi šaknis ir yra atsparesnis džiūvimui. Būtina įvertinti poskiepio būklę. Požievinis sluoksnis turi būti žalias, o mediena balta. Paraudusi ar parudavusi mediena gali reikšti, kad poskiepis yra pašalęs. Augančiam medeliui tokia šaka gal ir nekenks, bet skiepyti ji jau nebetinkama.

Kopuliavimas arba skiepijimas suduriant

Tai populiariausias ir efektyviausias skiepijimo būdas, įskiepis greitai prigyja. Parenkami maždaug vienodo storio poskiepis ir įskiepis. Poskiepis nuvalomas drėgnu skudurėliu. Pirmiausia įstrižai nupjaunama poskiepio šakelė ar viršunė - daroma apie 3 cm ilgio nuopjova 2-10 centimetrų aukštyje nuo žemės, jeigu skiepijama į metinuko poskiepio kamieną. Arba apie 10-15 cm į nuo kamieno atsišakojusią šaką, jeigu yra papildomai kitomis veislėmis skiepijamas jau paskiepytas kelemetis poskiepis. Įskiepis ties pumpuru nupjaunamas ir suglaudžiamas su poskiepiu. Jei storis nevienodas, reikia stengtis, kad kontaktuotų kuo didesnis įskiepio ir poskiepio žievės plotas. Kontakto vieta netepama, bet ji tvirtai apvyniojama juosta. Tepalu patepama nupjauta įskiepio viršūnė.

Kaire, ranka laikome poskliepi, keturiais pirštais apimame peilį, nykščių prilaikome šakelę ir pjauname link savęs.

Įstrižai nupjauname įskiepį

Sujungimas kopuliavimo (suglaudimo) metodu

Aprišame sujungimą ir patepame įskiepio viršutinį pjūvį

Geresnių rezultatų sulauksite naudodami pagerintą kopuliavimą -papildomai viduryje poskiepio ir įskiepio glaudžiamų išpjovų išpjovę vienas kitą atitinkančius dantukus. Tokiu būdu geriau fiksuojama suglaudimo vieta.

Skiepijimo peilis paimamas į dešinę ranką, prispaudžiama keturiais pirštais, nykštį paliekant laisvą. Kaire ranka žemiau nupjovimo vietos laikykite šakelę. Dešine priglaudžiamas peilis aštriu kampu, didysis pirštas dedamas ant šakelės ir nupjaunama savęs link. Kuo įstrižiau pjaunama, tuo didesnis nuopjovos plotas, jis turėtų būti 3-5 kartus ilgesnis už pjaunamos šakelės skersmenį.

Įskiepiui parenkama šakelės vieta su stipriais 3 pumpurais. Nupjauname ties viršutiniu pumpuru, silpnai įstrižu pjūviu, ir daromas apatinis pjūvis 1 cm po pumpuru. Nuopjovos ilgis turi sutapti su poskiepio nuopjovos ilgiu

Poskiepiui apie 1/3 nuo viršaus daroma išilginė išpjova, jos gylis turi būti lygus peilio ašmenų pločiui. Įskiepiui tokią pačią išpjovą reikia padaryti daro 1/3 nuo apačios.

Šoninis skiepijimas

Šis skiepijimo būdas naudojamas kai poskiepis ir įskiepis yra skirtingo storio. Tinka obelims, kriaušėms, slyvoms, netinka vyšnioms ir trešnėms. Šį metodą galima sėkmingai naudoti perskiepijant paaugusius vaismedžius.

Prieš skiepijant šaka nuvaloma, neturi būti nešvarumų, žievės atsišerpėjimų, pašalinamos šakos, kurios gali trukdyti skiepyti, o vėliau užgožti skiepą. Ant poskiepio daromas įstrižas pjūvis apie 1/3 ar pusės gylio. Įskiepis paruošiamas taip, kad viršutinis pumpuras būtų išorinėje pusėje. 3-4 pumpurai paliekami norint didelio prieauglio, o norint didesnio derlingumo - 6-7 pumpurai.

Įskiepis nupjaunamas įstrižai, kitas pjūvis daromas iš kitos pusės truputį trumpesnis. Skiepijimas bus sėkmingesnis, jeigu visiškai sutaps poskiepio ir įskiepio plotas. Skiepijimo vieta apvyniojama juosta, patepama įskiepio viršūnėlė. Poskiepį nupjauname apie 20 cm nuo skiepijimo vietos. Rugpjūčio mėnesį likęs stuobrelis nupjaunamas.

Skiepijimas šoniniu sudūrimu

Tepame kontakto vietą ir įskiepio viršūnę

Uždengiame maišeliu

Skiepijimas po žieve

Skiepijimas po žieve - populiariausias būdas skiepyti obelis. Dažnai naudojamas perskiepijant senus medžius. Yra daug būdų skiepyti po žieve, juos galima skirstyti į skiepijimą perpjaunant žievę ir įkišant įskiepį po neprapjauta žieve. Tačiau skiepijant šiuo būdu skiepijimo vietos aiškiai matysis per visą medžio gyvavimą ir atrodys ne itin estetiškai.

Būdas neprapjaunant žievės naudojamas skiepijant vyšnias. Kad medeliui augant nepraplyštų žievė skiepijant vyšnią į viršunę, prie žemės 20-25 cm nupjauto poskiepio skiepijimo vieta apvyniojamas silpniau, negu įprasta. Žievei atskirti naudojamas specialų žievės atskirtuvas. Jis įkišamas tarp žievės ir medienos. Išėmus, į jo vietą įdedamas įstrižai nupjautas įskiepis su nulupta žieve. Aprišimas pasidaro įprasto stiprumo. Atviros žaizdelės sutepamos sodo tepalu. Kai įskiepis sužaliuoja ir ima augti, tvirtinamas prie kuoliuko. Tokiu būdu galima skiepyti ir tas obelis, kurių žievė stipresnė. Įskiepiams imamas šakelė su trimis pumpurais.

Skiepijimo vietoje tarp žievės ir medienos  įstumiamas atskirtuvas. atskirtuvas daromas iš kietmedžio, labai tinka išdžiovinta alyva.

 

Pagerintas skiepijimas už žievės - prapjaukite žievelę trikampio forma smailėjančiu galu į pjovimo pradžią ir atlupkite vieną pusę. Įstrižai nupjaunamas įskiepis, nulupama žievelė kitoje įpjovos pusėje, o įskiepis įstatomas, priderinant prie nejudintos žievės šono. Prispaudžiama ir apvyniojama juosta iš apačios į viršų. Sodo tepalu aptepama įskiepio viršūnėlė ir kitos pažeistos poskiepio ir įskiepio dalys.

Po žieve skiepijama jau brinkstant pumpurams, nes tik tada žievė lengvai atsiskiria nuo šerdies.

Skiepijimas priglaudžiant

Naudojami du būdai: nupjaunant įstrižai ir trikampiu. Poskiepyje nuimama tiek žievės, kiek yra įskiepio nuopjovos. Įskiepis priglaudžiamas ir aprišamas. Pažeistos vietos aptepamos sodo tepalu. Tvirčiau laikysis,  jei padarysite trikampę įpjovią ir atitinkamo dydžio trikampę nuopjova įskiepyje.

Skiepijimas akiuojant akiavimas

Sumedėti ūglius galima panaudoti skiepijant akiavimo būdu. Išpjaunama apie 3 cm ilgio skydelis su stipriu susiformavusiu pumpuru. Skydelis gali būti dedamas į šaką po žieve arba priglaudžiant. Skiepijant po žieve, akis paliekama su lapkočiu, ant šakos daroma T formos įpjova, atlupama žievė ir įdedama akis. Lapkotis paliekamas, kad patogiau būtų suimti skydelį.

Priglaudimo būdu akiuojant pašalinamas lapkotis. Akiavimui vietą reikėtų parinkti tokią, kur saulės mažiau, nes kitaip akutė gali sužaliuoti dar tą pačią vasarą, nespėti pasiruošti žiemai ir nušalti.

Įpjauname žemiau pumpuro

Nupjauname pumpurą prigriebdami truputį medienos

Paruošta akutė

Paruošiame panašią įpjovą

Įstatome akutę

Aprišame akutę

 

 

Filmas apie vaismedžių skiepijimą

 

 

 

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.