Dr. Elvyra Gruzdevienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Upytės bandymų stoties mokslo darbuotoja: kol masiškai iš pluoštinių kanapių negaminame statybinių medžiagų, galime pabandyti jas auginti kaip piktžoles stelbiantį ir maistinį augalą.

 

Nors mūsų Respublikoje, leidus auginti pluoštines kanapes, šiuo metu jau drąsiau kalbama apie šių kanapių auginimą ir naudą, tačiau ilgai vien žodis „kanapė" asocijavosi tik su kažkuo blogu...

Palyginimui - Europos Sąjungos šalyse jau senokai (daugelyje - nuo 1998 metų) leidžiama auginti kanapes, kurių augaluose  tetrahidrakanabinolio (THC) kiekis neviršija 0,2 procento. ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrajame kataloge 2015 m. įrašyta net 50 veislių kanapių su mažu THC kiekiu, leidžiamų auginti Europos Sąjungos šalyse.

2015 m. gruodžio 3 d. buvo priimtos LR pluoštinių kanapių įstatymo pataisos (Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3, 4, 6, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas. Galioja nuo 2016-04-01 (įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigaliojo 2015-12-10),  viena kurių sako, jog „Pluoštinės kanapės sodininkystei - tai pluoštinės kanapės agrotechniniais ar fitosanitariniais tikslais auginamos tarp kitų sodo ar daržo augalų arba šalia jų".

Kitas šio įstatymo straipsnis sako, kad „Pluoštinių kanapių sodininkystei augintojas gali auginti pluoštinių kanapių augalus ne didesniame kaip 0,1 ha (10 arų) žemės valdos plote, sėdamas iki 20 šių augalų vienetų į 0,01 ha (arba į 1 arą), turi pateikti Augalininkystės tarnybai sėklų pakuotės etiketes, laikytis šio straipsnio 2 dalies, išskyrus 2 dalies 4, 5 ir 6 punktus, reikalavimų. Reikalavimus pluoštinių kanapių auginimui sodininkystei nustato žemės ūkio ministras".

Galbūt pagal šį įstatymą ir reiškia, jog sodininkai, auginantys pluoštines kanapes ne didesniame nei 0,1 ha plote, jokių prievolių, išskyrus sėklų pakuotės etikečių išsaugojimą ir pranešimą apie auginamas kanapes Augalininkystės tarnybos regioniniam skyriui, neturi, tačiau aš rekomenduočiau verčiau pirkti sėklas su sąskaita faktūra iš platintojo ir ją išsaugoti, arba turėti kokius nors kitokius, patvirtintus sėklų įsigijimo dokumentus (čekius ar kt., kur matosi, kas yra sėklų pardavėjas, kas pirkėjas ir kiek pirkta sėklų). Manau, tai leistų išvengti įvairių ginčytinų klausimų.

 

Kanapių auginimo ir tyrimo istorija Lietuvoje

Sėjamoji kanapė nuo senų laikų buvo auginama Lietuvoje pluoštui gaminti, vaistams ir maistui. Kanapių pluošto ir sėklų rasta senkapiuose. XV-XVII a. kanapių pluoštas buvo plačiai naudojamas virvėms vyti, maišams austi, tinklams pinti, audimo nytims gaminti. Iš sėklų spaustas aliejus, vartotos paskrudintos sėklos. Kanapėmis mokėjo duokles, jas XVII a. eksportuodavo iš Lietuvos į kitas šalis per Karaliaučių ir Rygą.

XX amžiaus pradžioje Lietuvoje kanapės taip pat buvo auginamos ir atliekami jų technologijos tyrimai bei selekcija. Remiantis J. Krikščiūno skelbtais duomenimis, Dotnuvos žemdirbystės institute prieškario metais buvo išvesta pluoštinių kanapių veislė 'Dotnuvos X', šios veislės kanapės, pasėtos gegužės pirmoje pusėje, užaugdavo iki 2-2,5 m ir subręsdavo. Pluoštines kanapes mokslininkai tyrė Naujosios Vilnios (iki 1941 m.), po to - Savitiškio bandymų stotyse. Lietuvoje 1956 m. vis dar auginta 331 ha kanapių.

Deja, ūkiuose auginamų kanapių THC kiekis tada, mano nuomone, nebuvo dažnai ištiriamas, tad jis galėjo būti ir didesnis, nei dabar leidžiamas, dėl to buvo imtasi priemonių - kad auginama būtų tik nedaug šio kanabinoido turinčios kanapės pramonei.

Kanapių auginimas daugelyje šalių, tame tarpe ir Lietuvoje, uždraustas remiantis 1961 m. Jungtinių Tautų Organizacijos priimta bendrąja konvencija dėl narkotinių medžiagų.

Iš kanapių augaluose esančių apie 60-ties kanabinoidų - tik vienintelis - delta 9 tetrahidrakanabinolis veikia psichiką kaip narkotinė medžiaga.

Selekcininkai kūrė naujas veisles, turinčias labai nedaug ar visiškai neturinčio psichiką veikiančio delta 9 tetrahidrakanabinolio (THC). Todėl šalyse, auginančiose kanapes pluoštui ir grūdams, buvo nustatytas reglamentas, koks kiekis šios medžiagos gali būti kanapėse, auginamose pramonei.

ES leidžia auginti pluoštines kanapes, kurių išdžiovintoje medžiagoje THC yra ne daugiau kaip 0,2 proc.

Įstojus į Europos sąjungą, kur kanapės jau buvo leidžiamos auginti, nepaisydami draudimo ir remdamiesi ES aktais, Lietuvos ūkininkai vis pabandydavo auginti pluoštinio tipo kanapes. Pirmasis 2006 metais Rokiškio rajone atsiradęs 6 ha pluoštinių kanapių laukas pakurstė ir aistras, ir norą auginti šį vertingą pluoštinį-aliejinį žemės ūkio augalą, kurio šalutinius produktus puikiai galima panaudoti biokurui, statybai ir kt.

2011 m. pluoštinių kanapių pasėlių Lietuvoje buvo deklaruota 65 ha.

Deklaruojant pasėlius Lietuvoje, derinant teisės aktus su ES aktais, deklaracijose kanapėms buvo išskirtos dvi atskiros eilutės - kanapės pluoštui ir kanapės sėklai, tačiau iki 2014 metų sausio 1 dienos augalas buvo nelegalus.

Kad mūsų klimato sąlygomis kanapės išauga aukštos ir yra tinkamos perdirbimui, rodo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Upytės bandymų stotyje atliekami lauko bandymai.

LAMMC Upytės bandymų stotyje  su kolege dr. Zofija Jankauskiene šiuos augalus mes tiriame jau nuo 2005 metų.

 

Kuo naudingos kanapės kaip agrotechninis ir fitosanitarinis augalas?

Kanapės augalai turi daug eterinių aliejų ir stiprų specifinį kvapą, kurį sukelia tam tikros cheminės medžiagos (terpenai, fenoliai, kanabinoidai, fitoncidai) esančios augale. Fitoncidai - nuodingos augalų medžiagos, saugančios juos nuo parazitų, kenkėjų, žolėdžių gyvūnų, kt. augalų konkurencijos.

Dėl šių medžiagų pluoštinė kanapė literatūros šaltiniuose yra įvardinta ir kaip augalas, atbaidantis kai kuriuos kenkėjus, naikinantis ligų sukėlėjus, stabdantis piktžolių augimą, vystymąsi, o kai kurių autorių duomenimis, net stabdantis piktžolių sėklų sudygimą.

Tam yra naudojami ir augantys augalai, ir džiovintos jų dalys ir netgi ekstraktai.

Kanapių repelentinės, insekticidinės, fungicidinės bei herbicidinės savybės jau nuo seno tyrinėtos užsienyje - literatūroje yra labai įvairių (kartais net prieštaringų) duomenų.

Lenkijoje atlikus tyrimus su vandeniniu keleto augalų (jų tarpe ir kanapių) ekstraktų, siekiant nustatyti jų įtaką kai kurių piktžolių sėklų daigumui, nustatyta, jog kanapių ekstraktas mažino dirvinės žliūgės, dirvinės čiužutės ir vaistinės ramunės sėklų dygimą, bet neturėjo įtakos garstuko bei rugiagėlės sėklų dygimui. Taip pat kanapių ekstraktas (iki 10 proc.) mažino ir dviskilčių augalų (lubino ir rapso) dygimą, o javų augimą net skatino.

Tačiau, nepaisant šių alelopatinių (alelopatija - vienų augalų poveikis kitiems, kurį daro jų išskiriamos medžiagos) kanapės savybių, dauguma literatūros šaltinių kaip pagrindinį kanapių poveikio piktžolėms naikinti metodą akcentuoja būtent stelbimo efektą, nes kanapių augalai yra labai aukšti.

Literatūroje rašoma, jog dalis (net iki 70 proc.) kanapių augimui iš dirvos paimtų medžiagų gali sugrįžti į dirvą įvairiu pavidalu: nukritus kanapių lapams, išbyrėjus įvairioms liekanoms derliaus nuėmimo metu, klojėjimo metu (jei jis vyksta lauke), apariant likusią ražieną ir šaknis. Kanapės neišsekina dirvožemio, kanapių lapai grąžina azotą atgal į dirvožemį, o tai pagerina dirvožemio derlingumą.

Taigi, auginant kanapes, turėtų neblogėti ne tik dirvožemio struktūra, bet ir agrocheminiai rodikliai.

Mūsų tyrimuose, netręšiant ir auginant kanapes jau penktus metus - tikrai ženkliai nepablogėjo dirvožemio kokybė, o ten, kur buvo mažiau humuso - jo netgi padaugėjo. Manau, tai yra dėl to, jog kanapės buvo auginamos ne retais tarpueiliais, užaugino daug biomasės, numetė gausiai lapų, o nuimant liko netrumpa ražiena bei kai kurios stiebų dalys.

Pasėlių piktžolėtumo tyrimuose, auginant kanapes pirmus metus po keturių priešsėlinių augalų - miežių, kukurūzų, linų bei žieminių kviečių, nustatyta tendencija, jog kanapių pasėlyje vegetacijos eigoje didelė dalis piktžolių sunyko. Ženkliai sumažėjo ne tik piktžolių kiekis, bet ir rūšinė sudėtis.

Beje, noriu pabrėžti, jog atsėliuojant pluoštines kanapes, per šiuos metus mūsų pasėliuose pagausėjo vienos piktžolės -baltosios balandos ir jos sėklų skaičius dirvožemyje, ir augalų skaičius pavasarį, sudygus kanapėms. Gali būti, jog baltosios balandos išplitimą pluoštinių kanapių pasėlyje nulemia tai, jog šie augalai, nors ir dalis yra nustelbiami tankiai augančių pluoštinių kanapių, tačiau vėliau, nukritus kanapių lapams - rugpjūčio mėnesį, ir iki nuimant kanapes, išlikę augalai per porą likusių mėnesių sparčiai auga - ir išaugina gausiai sėklų (vienas balandos augalas subrandina 3000 - 200 000 ir daugiau sėklų!).

Kanapės yra itin greitai augantis augalas: jų vegetacija trunka nuo 100 iki 140 dienų, per šį laiką kanapės pasiekia 2-4 metrų aukštį, o tikrųjų pluoštinių kanapių žaliosios masės derlius gali siekti iki 50 t/ha.

Kol kas šis augalas puikiai tinka auginti ekologiniuose ūkiuose, nes jų pasėlių nereikia purkšti pesticidais. Tankiai auginamos jos gerai stelbia daugelį piktžolių.

 

Kanapės maistui

Pluoštinių kanapių sėklos tūkstančius metų buvo vienas pagrindinių maisto šaltinių, nes  sėklose yra daug geriausiai įsisavinamų baltymų.

Medikai ir mitybos specialistai tvirtina, kad žmogui labiausiai tinka tie produktai, kurie užaugo šalia jo, tomis pačiomis gamtos sąlygomis. Todėl kai kurie mokslininkai mano, kad mes puikiai galėtume išsiversti be atvežtinių kivių ir bananų. Su maistingomis sėklomis, džiovintais vaisiais ir išlaikytomis ar raugintomis daržovėmis. Be to, teigiama, jog mums linų ar kanapių aliejus yra naudingesnis nei alyvuogių, mat jie turi daug vitaminų D ir E, kurių ypač reikia, kai trūksta saulės spindulių, o alyvuogių aliejus vartojamas tuose kraštuose, kuriuose saulės ir taip yra daug, galbūt net padeda apsisaugoti nuo jos pertekliaus. Maistas, užaugęs gimtinės žemėje, yra priimtinesnis, o mitybos sezoniškumas, tam tikrų produktų atsisakymas kažkuriam laikui - puiki įvairių ligų profilaktika. Ko gero, dabar, kai taip sparčiai plinta alerginės ir įvairios gyvenimo būdo ligos, gana svarbu būtų tai prisiminti.

Dr. Elvyra Gruzdevienė