.png)
Regis, toks elementarus dalykas – šašlykinė, o šitiek dėmesio. Taip, dalykas elementarus, bet ir labai individualus. Apsilankius svečiose sodybose galima pamatyti įvairiausių statinių, mėsos kultas kiekvieno interpretuojamas savaip, vieni apsiriboja metalinėmis konstrukcijomis, kiti susimūrija vos ne namo dydžio židinį su stogu, virtuvėle ir rūkykla . Tačiau, kad nebūtų jokio ugniakuro, dar neteko matyti. Kaip kiekvienoje lietuviškoje sodyboje turi būti krepšinio lenta, taip kiekvienoje sodyboje turi būti ir šašlykinė.
Mano atveju pretenzijos visada buvo gana kuklios. Daugelį metų naudojau paprasčiausią stačiakampio formos ugniakurą, paties susimūrytą iš plytų. Kadangi su cementu elgtis visiškai nemokėjau, statinys gaudavosi „tiap liap“, tačiau vieną sezoną atlaikydavo. Kitais metais tekdavo vėl permūryt. Kuo toliau, tuo skylių ir tarpų vis daugėjo, bet man tai nė motais, nes tuo geresnė buvo trauka degimui. Vieną dieną nugriuvo visa sienelė, vos tik atsirėmiau. Tai buvo kantrybės pabaiga.
Pasitaikė proga atsivežti į svečius meistrą, kuris ilgą laiką dirbo su akmeniu, tad reikalą tikrai išmanė. Pasakiau, ko noriu. Pagrindinis reikalavimas : kad būtų panašu kaip buvo, bet kad būtų tvirta ir tarnautų ilgai.
Teko iš anksto pasirūpinti akmenimis, smėliu ir cementu (cemento sunaudojom 40 kg). Sauso betono gamyba buvo patikėta man, aišku, prieš tai pamokius. Tokiems kaip aš reikia garsiai pasakyti : CEMENTAS SU SMĖLIU MAIŠOMAS 1:4 . Išmaišyti reikia labai gerai. Vandenį meistras pylėsi pats, užsimaišydamas košės tiek, kiek jam tuo metu reikėjo.
Taigi, pradėjom nuo senosios šašlykinės išardymo. Netrukus liko nuolaužų krūva. Sveikesnės plytos pasitarnavo naujai statybai.
Lentelės reikalingos atskirti šašlykinės sienojus. SVARBU. Daugelis nežino, jei mūriji statinį be pamato, būtina sudedamąsias dalis atskirti, idant žiemą šaltis nesulaužytų to statinio. Mano patirtis bylojo, kad tarpai ne tik atrodys egzotiškai, bet degant palaikys gerą trauką, kas yra labai svarbu.
Pradžioje būtina iškasti velėną, maždaug tokios formos, kokio storumo planuoji statyti sienelę. Toje vietoje pripilam sauso betono mišinio, tai tarnaus kaip pagrindas, drėgmės betonas pasiims iš žemės savaime, todėl vandeniu lieti nebūtina.
Ant sauso betono pagrindo dedame pirmąsias plytas.
Už plytų sienelės pradedame formuoti akmeninę sieną.
Kruopštus akmenų mūrijimo procesas.
Kiekviena sienelė statoma kaip atskiras vienetas. Procesas kartojamas. Vėl pagrindas...
Apvalomi akmenys, gražinami akmenų apkantavimai.
Baigtą statinį rekomenduojama laiks nuo laiko palaistyti vandeniu, taip betonas bus dar tvirtesnis. Seni mūrininkai sako, kad geriausia tokius darbus dirbti kai drėgna ir vėsu. Mums pasitaikė šilta ir vasariška diena, o pats darbas truko lygiai 8-nias valandas. Regis, paprastas dalykas, o laiko užėmė.
Hermis Preikštas
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama
