.png)
Atsako Gintautas Runovičius, Vilniaus miesto Tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas
Vabzdžių antpuolių vasaros viduryje pažeidžiami kaštonų lapai - visai Lietuvai, o ir Europai, pastaruosius dešimtmečius žinoma problema. Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai dėl ligos prieš laiką paruduojančius ir susiraitančius lapus kasmet skuba vos nukritusius sugrėbti ir utilizuoti. Bet bandome ir kitokį kovos su kaštonų kenkėjais būdą - kenkėjus gaudyti feromoninėmis gaudyklėmis.
Feromonai - specifinės medžiagos, kurias išskiria kiekvienos rūšies patelės patinams privilioti. Šis vabzdžių gaudymo būdas naudojams soduose, daržuose.
Keršąją kaštoninę kandelę - drugių būriui priklausantį vabzdį, mintantį įvairių rūšių kaštonų lapais, bandoma naikinti feromoninėmis gaudyklėmis, kurios kabinamos medžiuose.
Ši priemonė kaštoninių kandelių populiacijai mažinti ne pirmi sėkmingai naudojama prižiūrint S. Daukanto aikštės medžius - tai buvo daroma šalies Prezidentūros iniciatyva ir lėšomis.
Specialistai pažymi, kad feromonai nėra pavojingi žmonėms, gyvūnams, paukščiams ir nenuodingi aplinkai.
Miestuose, kur cheminių preparatų naudojimas yra nesaugus aplinkai, todėl draudžiamas, pasirinkome šį saugų metodą. Feromoninės gaudyklės yra labiausiai pasiteisinanti priemonė mažinti keršakandžių populiaciją ir taip padėti kaštonams kiek įmanoma ilgiau atrodyti estetiškai. Kartu planuojama ir toliau rūpintis per anksti nurudusių ir nukritusių lapų surinkimu bei utilizavimu.
Skaičiuojama, kad vienam medžiui, priklausomai nuo keršakandžių populiacijos gausos, gali prireikti dviejų feromoninių gaudyklių su maždaug kas šešias savaites keičiamu lipniu pagrindu.
Daugiausia gaudyklių kabinama Savanorių prospekto, L. Asanavičiūtės, A. Goštauto, Žėručio gatvėse. Savivaldybė rūpinasi ir Vilniaus pilių direkcijos valdomoje teritorijoje (B. Radvilaitės g.) augančiais kaštonais.
Paprastai per metus išsivysto trys keršosios kandelės generacijos. Patelės kiaušinėlius deda ant viršutinio lapų paviršiaus. Kai lervos virsta lėliukėmis, jos žiemoja lapų landose, nukritusiuose lapuose, dėl to ir svarbu juos ir surinkti, ir išvežti. Lervoms pažeidus kaštonus, jų lapuose nebegali vykti fotosintezė ir jie pradeda gelsti, po to ruduoti. Pažeidimai sutrumpina fotosintezės periodą, sutrikdo visą medžiagų apykaitą medyje bei sumažina jo produktyvumą. Pažeistiems lapams nukritus vasaros pabaigoje, medžiai sureaguoja ir tais pačiais metais skleidžia naujus lapus. Tai silpnina augalus, jie blogiau žiemoja, prasideda pavienių šakų džiūvimas ir pan. Numatoma, kad šis kenkėjų naikinimo būdas leis sostinėje išsaugoti daugiau kaštonų.
