.png)
Rudenį mažėjant oro ir vandens temperatūrai sulėtėja kūdroje vykstantys biologiniai procesai. Dalis vandens ir pakrančių augalų nunyksta, į vandenį patenka medžių lapų, žolės bei kitų organinių liekanų. Jeigu jos paliekamos kūdroje, skaidydamosi naudoja deguonį ir didina dugne besikaupiančio dumblo kiekį.
Todėl vienas svarbiausių rudens darbų – pašalinti kuo daugiau negyvos augalinės masės. Reikėtų nupjauti nudžiūvusias viršvandeninių augalų dalis, sugrėbti nuo vandens paviršiaus ir šlaitų nukritusius lapus, surinkti supuvusias augalų liekanas. Augalų stiebų nereikėtų nupjauti visai prie vandens paviršiaus. Dalį tvirtų nendrių, švendrų ar kitų virš vandens iškilusių stiebų galima palikti – jie padeda vykti dujų apykaitai ir suteikia žiemojimo vietų vabzdžiams.
Surinkta biomasė kompostuojama tokioje vietoje, iš kurios kritulių vanduo ir išsiskyrusios maistinės medžiagos nepateks atgal į kūdrą. Kuo mažiau organinių liekanų žiemą skaidysis vandenyje, tuo mažesnė deguonies trūkumo ir pernelyg intensyvaus dumblo kaupimosi tikimybė.
Deguonies stygius dažniausiai susidaro nedidelėse, dumblingose, augalų gausiai apaugusiose kūdrose. Pavojus padidėja, kai vandens paviršių ilgą laiką dengia storas ledas ir sniegas. Į vandenį patenka mažiau šviesos, beveik sustoja fotosintezė, tačiau organinių medžiagų skaidymas ir gyvūnų kvėpavimas tęsiasi. Tokiomis sąlygomis gali pradėti dusti žuvys ir kiti vandens organizmai.
Labai sekli kūdra ar mažas dekoratyvinis baseinėlis gali peršalti iki dugno. Tokiu atveju jame paliktoms žuvims kyla didelė žūties rizika. Lietuviškoms žiemoms pritaikytoms žuvims turėtų būti palikta pakankamai gili, neužšąlanti vandens zona. Reikalingas gylis priklauso nuo vietos, kūdros dydžio, vandens apykaitos ir žiemos sąlygų, todėl vieno visoms kūdroms tinkamo skaičiaus nėra.
Kūdros aeravimas žiemą
Žuvų turinčiose kūdrose gali būti įrengiama aeravimo sistema, kurią sudaro orapūtė, oro tiekimo žarna ir difuzorius. Ji gerina dujų apykaitą, papildo vandenį deguonimi ir virš difuzoriaus gali palaikyti neužšalusį arba plonesniu ledu padengtą plotą.
Žiemą difuzoriaus nereikėtų automatiškai nuleisti į giliausią kūdros vietą. Intensyviai maišant visą vandens tūrį gali būti suardyta natūrali temperatūrinė sluoksniuotė: šiltesnis, maždaug 4 °C temperatūros vanduo nuo dugno pakeliamas į paviršių ir atšaldomas. Dėl to gali pablogėti žuvų žiemojimo sąlygos. Nedidelėje kūdroje difuzorius dažniausiai įrengiamas sekliau arba šone, paliekant giliausią dalį ramią. Tiksli vieta ir orapūtės našumas parenkami pagal kūdros gylį, plotą, žuvų kiekį ir dugne susikaupusios organikos kiekį.
Aeravimo tikslas nėra išlaikyti kelių arų dydžio atvirą vandens plotą. Paprastai pakanka nedidelės neužšąlančios zonos, per kurią vyksta dujų apykaita. Aplink ją ledas būna nevienodo storio ir labai pavojingas, todėl vietą būtina aiškiai pažymėti ir neleisti prie jos vaikų ar gyvūnų.
Ledo nereikėtų daužyti sunkiais įrankiais. Smūgiai sukelia stiprias slėgio bangas, kurios gali pakenkti netoliese esančioms žuvims. Jeigu aeravimo sistemos nėra, nedidelę angą saugiau tirpdyti karštu vandeniu arba naudoti specialų neužšąlančios eketės įrenginį. Vien į ledo angą įstatytas nendrių ar šiaudų ryšulys aktyvaus aeravimo neatstoja.
Dekoratyvinių žuvų ir augalų žiemojimas
Ne visos dekoratyvinės žuvys ir vandens augalai gali žiemoti Lietuvos klimato sąlygomis. Jų atsparumą šalčiui ir mažiausią reikalingą vandens gylį reikia išsiaiškinti dar prieš įsigyjant.
Šilumamėges žuvis rudenį gali tekti perkelti į talpią vidaus talpyklą su filtravimu, aeravimu ir konkrečiai rūšiai tinkama vandens temperatūra. Paprasta statinė ne visada tinkama, nes joje sunku palaikyti gerą vandens kokybę. Žuvų šėrimas priklauso nuo vandens temperatūros ir rūšies: atvėsus vandeniui medžiagų apykaita sulėtėja, todėl pašaro kiekis mažinamas, o kai kurios žuvys žemoje temperatūroje visai nešeriamos.
Šalčiui neatsparūs vandens augalai perkeliami į jų rūšiai tinkamas žiemojimo sąlygas. Vienus galima laikyti vėsioje, neužšąlančioje patalpoje, kitus reikia išlaikyti vandenyje ir šviesoje. Todėl visų augalų nereikėtų vienodai iškasti, užpilti vandeniu ir laikyti rūsyje. Į kūdrą jie grąžinami ne pagal nustatytą mėnesį, o praėjus stiprių šalnų pavojui ir vandeniui pakankamai sušilus.
Jeigu žuvys kūdroje dūsta kasmet arba kas kelerius metus, vien galingesnė orapūtė problemos gali neišspręsti. Pasikartojantis deguonies trūkumas dažnai rodo per didelį žuvų kiekį, gausų šėrimą, didelį dumblo ir pūvančios organikos sluoksnį, nepakankamą kūdros gylį arba maistinių medžiagų patekimą iš aplinkinių teritorijų. Tokiu atveju reikia įvertinti visą kūdros būklę ir spręsti priežastį, o ne apsiriboti eketės palaikymu.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
