Pastaruoju metu daugelyje valstybių populiarėja „Pasyvaus namo" (angl. „Passive house") pastatai. „Pasyvaus" namas - taupus namas: dėl geros izoliacijos jiems reikia mažo šildymo kiekio.

Ekologiško namo vizualizacija. Vienas iš siūlomų variantų

Svarbiausias „pasyvaus namo" idėjos principas - pastate išlaikyti šilumą nenaudojant energijos arba naudojant jos labai mažai. „Pasyviame" name šilumos energija gaunama ne aktyviai, iš vienokių ar kitokių energijos šaltinių, o pasyviai - ją taupant ir be papildomų sąnaudų.

Toks taupumas pasiekiamas dėl dviejų pagrindinių dalykų:

• Mažesnių šilumos nuostolių
• Optimizuotoalternatyvių šilumos šaltinių naudojimo

Energiškai efektyviame pastate šiluminis komfortas, aukšta vidaus oro kokybė ir puiki akustinė aplinka pasiekiama nenaudojant tradicinių šildymo ir aušinimo sistemų. Tai reiškia, kad nereikia deginti kuro, vartoti elektros ar kitaip "gaminti" šilumos, nereikia brangiai kainuojančių šilumos siurblių, šildymo katilų, šildymo bei vėsinimo prietaisų bei juos aptarnaujančių vamzdžių bei laidų. Vienintelis būtinas inžinerinis įrenginys - vėdinimo rekuperatorius kuris panaudoto vidaus oro šilumą naudoja tiekiamo oro šildymui arba vasarą vėdinimui. Pasyvus namas - kaip termosas: ilgą laiką išlaiko sukauptą energiją.

Pasyviame name įrengiamas visas kompleksas priemonių, taupančių šilumą, o ją gamina žmonės, šviesos, elektros įrengimai, ypač saulės spinduliai, o, esant papildomam poreikiui, ir kiti energijos šaltiniai. „Tokio tipo pastatų Lietuvoje dar nėra, tačiau Aplinkos ministerija sieks, kad „Pasyvaus namo" idėja būtų pradėta įgyvendinti ir Lietuvoje", - teigia aplinkos ministras Artūras Paulauskas. - Tam reikia patobulinti įstatyminę bazę. Į ją reikia įtraukti „Pasyvaus namo" apibrėžimą ir nustatyti jo standartus teisės aktuose.

Pastatyti ‚pasyvų" namą - reiškia statant galvoti apie būsimo namo ir aplinkos ryšį.  Norint jį pasiekti, reikia įvertinti šiuos keturis elementus:

Saulės šviesos atžvilgiu „pasyvaus" namo 4 elementai yra:

Padėtis saulės atžvilgiu - sklypo išplanavimas ir pastato vieta jame nulemia tai, kiek saulės šviesos ir jos energijos teks namui.

Interjeras - namo santyklis su aplinka ir kiek saulės energijos jis gali priimti - štai dalykai, kurie yra svarbiausi statant saulės atžvilgiu „pasyvų" namą. Svarbu, kaip išdėstyti kambariai, langai - viskas turi būti orientuota į kuo geresnį saulės energijos pasisavinimą.

Namo struktūra - sienų ir stogo junginys yra itin svarbus, o taip pat ir izoliacinių medžiagų kiekis bei namo statybinių medžiagų pralaidumas orui - visa tai apsprendžia namo „pasyvumo" lygį. Kad jis būtų kuo aukštesnis, visos angos šaltam orui patekti turi būti izoliuotos, o namas vėdinamas. Jo šildymui per metus neturi būti sudaudojama daugiau nei 15 kWh/m². Mksimalus energijos sunaudojimas (šildymui, karštam vandeniui, elektros prietaisams) per metus neturėtų viršyti 120 kWh/m². Oro pralaidumo koeficientas n₅₀ ≤ 0,6 (esant 50 Pa slėgiui patalpoje prarandama ne daugiau kaip 0,6 jos oro tūrio).

Trigubi stiklo paketai padeda sulaikyti name šilumą

Technologijos - atsinaujinantys energijos šaltiniai leidžia „pasyvų" namą paversti „išlaikančiu save". Tokiam namui nereikia daug ir intensyvaus šildymo, taigi, reikia ir mažiau energijos. Tinkamai panaudotos įvairios technologijos leis jomis ilgai naudotis.

Pradedant „pasyvaus" namo statybas, reikia pasisemti informacijos šiais klausimais:

• Planavimas
• Pamatai ir izoliacija
• Namo sandara
• Pasyvūs namai
• Apdaila
• Atsinaujinantys energijos šaltiniai

Planavimas

Teisingai atliktas darbų planavimas leidžia nustatyti jų atlikimo spartą ir kaštus. Jei planavimas tinkamas, visi tikslai bus įgyvendinti.

Dizainas - tai labai plati sritis, tačiau svarbu išsiaiškinti reikalavimus, namo, sklypo išplanavimą ir padėtį saulės atžvilgiu, namo specifikacijas. Laikas, sugaištas šiame etape, vėliau, jau statybų metu, labai atsipirks.

Darbų tvarkaraščio sudarymas - sudaromas tvarkaraštis, kurio laikantis užtikrinama, kad darbai bus atlikti laiku ir pagal biudžeto galimybes, taigi nustatomi specifiniai tikslai atskiriems elementaims: kiekių nustatymui, užsakymams, statybų pradžiai ir pabaigai.

Biudžeto sudarymas - kiekvieno projekto kaina išskaidoma į smulkesnes stadijas ir užtikrinami kiekvienai iš jų nustatyti kaštai. Pasitikėjimas projekto sėkme išauga, kuomet viso proceso metu yra laikomasi sudaryto biudžeto.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai - tai paskutinė planavimo proceso dalis. Pastačius „pasyvų" namą pagal šiuolaikines technologijas, jam nėra geresnio energijos šaltinio už nuolat atsinaujinančius. 

Izoliuoti pamatai

Norint pastatyti idealų „pasyvų" namą, pirmiausia reikia pagalvoti apie žemę, ant kurios šis namas stovės.

Daugiausia šilumos namas praranda per grindis ir pamatus, taigi pirmas darbas yra jų izoliacija. Paprastai izoliacinės medžiagos sluoksnis yra 50mm, tačiau to tiesiog nepakanka.

Grindis reikia izoliuoti dviem 200mm EPS izolacijos. Antrasis sluoksnis turi užlyginti pirmojo tarpelius, o taip pat visi tarpai turi būti užsandarinti specialiomis putomis. Vidiniai kraštai taip pat turi būti sandarinti.

Vien grindų izoliacijos maža, kadangi šilumos namas netenka ir per pačius pamatus - juos taip pat būtina izoliuoti.

Pamatus izoliuoti galima trimis būdais:

• Tradiciniu
• „pamatai+grindų šildymo sistema (sistema montuojama vienu metu: įrengiami pamatai, jie apšildomi bei sumontuojama cirkuliacinė oro šildymo sistema)
• SuperGrund (inovatyvi pamatų izoliacijos sistema, sukurianti barjerą šilumos nuostoliams per grindis)

Kiekvienas metodas turi savų privalumų.

Namo sandara

Namo sienų ir stogo derinys nulemia namo „pasyvumo" ir saugumo laipsnį. 18 mm storio priešgaisrine danga padengus siena, apsisaugoma nuo ugnies bei suteikiama papildomo saugumo. Priešgaisrinė danga yra itin atspari, tad sutvirtina ir išlygina paviršių. Sienos statomos, pvz., iš molinių plytų, kurios dėl savo šiluminių savybių žiemą namą išlaiko šiltu, o vasarą - vėsiu. Statyboms naudojama eglės mediena, ji atspariausia.

Pasyvaus namo sandara. wikipedia.org pieš.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai

Paskutinis planavimo žingsnis: atsinaujinančių energijos šaltinių pasirinkimas. Pastačius „pasyvų" namą pagal šiuolaikines technologijas, jam tinkamiausi energijos šaltiniai - ekologiški. Vėjas ir saulė visus metus suteikia pakankamai energijos tiek namo apšildymui, tiek ir elektros energijai pagaminti, tačiau norint šios energijos panaudojimą maksimizuoti, reikia iš anksto apskaičiuoti, koks bus energijos poreikis ir kaip jį gauti. 

Taigi, šiuo metu svarbiausias planavimo proceso elementas yra namo poreikių apskaičiavimas ir juos išpildančios energijos sistemos paieška.

Negalima pamiršti - lėšos, kurias toks namo įrengimas leis ) sutaupyti per, tarkime, 25 metus (standartinis paskolos už namą išmokėjimo laikas) - milžiniška suma pinigų.

Ekspertai apskaičiavo, kad vidutinio europiečio sąskaitos už šildymą ir elektrą per 25 metus gali sudaryti iki 70 tūkstančių eurų (241,5 tūkstančių litų).

Atsinaujinantys energijos šaltiniai gali būti panaudoti šiais būdais:

* Saulės energija šildant vandenį patenkinama 70 proc. namo gyventojų poreikių
* Saulės baterijos tiekia elektros energiją.
*Vėjo turbinos - puikus energijos, reikalingos namui, šaltinis.
* Apšildymas kūrenamomis medžio granulėmis yra pigus, efektyvus ir taupus.
* Geoterminė šildymo sistema naudoja žemės šilumos energiją.
* Karščio palaikymo sistemos padeda vėdinti ir palaikyti šiltą patalpų orą.

Kol kalbininkai nesutaria, kaip taisyklingai reikėtų vadinti „pasyvius" namus, jie vadinami pasyviais, naudojančiais mažai energijos, nulinės energijos, energetiškai ekonomiškais, energetiškai efektyviais namais ir pan.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.